"Tai neteisinga, mes tebegyvename laike, tebedarome nuodėmes dėl savo pažeistos (nors jau atpirktos) prigimties. Taip, kažkur amžinybėje mes jau egzistuojame, bet dabar tebesame kūne, kuris pavaldus laikui. Deja. Kas pavaldus laikui, tas nuodėmingas. Neagaudinėk savęs, ups." Matai, Noėja, jei tu esi kūne, tai gal tau kūnas ir viršininkas.:) Aš tapatinuosi ne su kūnu todėl ir sakau, kad aš "turiu kūną", o ne jis mane. Būtu kvaila tapatintis su priemone, kuri laikui bėgant susinešioja.... Jei tapatinčiausi su juo, bijočiau mirties. Tavo klausimą ar turiu nuodėmių reiktų perfrazuoti - ar turiu atsiskyrimo minčių. Visa virtinė "nuodėmių" - septynios mirtinos (godumas, puikybė, persivalgymas, pavydas.. ir t.t., o prie kurių dar ir naujų galima pridėti, tokių kaip rūkymas, girtavimas, narkotikai ir t,t.) taip pat Dešimt Dievo įsakymų neįvykdymas... o Talmudo žydams, kaip Varna sakė, tų įsakymų kokie du šimtai, jei ne daugiau, tai iš nuodėmės kaltės išvis nebūtų įmanoma išbristi. Visgi korekcija reikalinga tik tam lygmeny iš kurios klaida kilo. O kas yra klaida, jei ne nukrypimas nuo Tiesos-Meilės-Dievo. Manyti, kad esi atsiskyręs nuo Dievo ir įsikalinęs kūne yra klaida. Jei nepatinka tau, kad aš nuodėmę vadinu klaida, galiu ją vadinti meilės trūkumu. Man "nuodėmė" skamba bauginančiai ir kaip kažkas nepataisomo. O jei Šv.Dvasia gali ją ištaisyti, vadinasi tai klaida. Pripažinti savo klaidas reikia, nes tai pirmas žingsnis suvokiant, kad tamsoj nepasislėpsi. O antras žingsnis - suprasti, kad tu ir nenori ir neturi ko slėpti. Žinoma, ir vėl sakysi, kad "tas pats per tą patį". Dovanok, bet ir tu mane glumini savo klausimais, tarytum būtum nesupratus apie ką kalbu. Jei sakau, kad esu procese, vadinasi mokausi. O mokosi tas, kas dar nėra išmokęs. Nors iš tikrųjų, tai ne mokymasis, o tik tiesos atpažinimas. Nes jei Dievas mus sukūrė tobulus, tai ta tiesa jau yra mumyse, tik mes per savo ego jos nematome. Beje, angliškam Evangelijos vertime Jėzus sako: Dangaus Karalystė jau yra jumyse", o mūsų vertėjai pakoregavo taip: "Dangaus Karalystė jau yra tarp jūsų". Štai taip ir Pradžios knygoje buvo išmestas sakinys apie Admą ir ievą po to kai jie paragavo vaisiaus nuo Gėrio ir Blogio Pažinimo medžio - "ir jie užmigo giliu miegu. " Ir daugiau Senasis Testamentas apie prabudimą nebekalba. Jona žino kuriame Knygos vertime yra išlikę šie žodžiai. Taigi, kai kas sąmoningai arba iš nesugebėjimo suvokti esmės koreguoja Šventąjį raštą ir kelia sąmyšį protuose. O ši frazė nėra tokia jau nereikšminga. Ji - įrodymas, kad Adomas su Ieva, manydami, kad atsiskiria nuo Dievo, susitapatina su kūnu (pasijuto nuogi, ėmė gėdytis) ir patenka į ego iliuzijų sapną. Kažkada užsiminei, kad reiktų išsiaiškinti sąvokas - kaip kuri supranta kaltę, nuodėmę, dvasią, sielą, kančią, tiesą-iliuziją, ego, teismą, atleidimą, baimę, Dievo baimę ir t.t. tai gal ir pradedam nuo žodynėlio? Antraip mūsų ginčas gali virsti tokiomis varžybomis, kurių aš nemėgstu. Juk sakiau, kad nemėgstu konkurencijos. Nesibraunu į troleibusą, nesibrausiu ir prie Dievo sosto ar kuo daugiau atsiplėšti Dangaus. Jei yra norinčių būti pirmais,- tai visada prašom:) -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20093