Ačiū, paaiškinai/paakinai. Lietuvių rašytojų yra visokių, bet man
jie yra...kaip čia pasakius? - būtiniausi, pirmutiniai, kuriuos skaitau,
nes jų  pačių sukuriamas tekstas  ir yra  jų  asmenybės  raiška. Ne
dienoraštine prasme, o  obketyviiu produktu -   publikuojamu  tekstu:
romanu, eilėraščiais, novelėmis. Mieste, vien prisiminus NPL  tekstus
iš " Du lagaminai sniego", darosi jauku, kad turime tokių lietuviškai 
rašančių autorių. Paskaityk prašau NPL -ą arba  S.T. Kondrotą ( "
žalčio žvilgsnis"). Įeikime į tekstą, į teksto vidų, o ne vien
kliaukimės fabula ar užsienietiška bestselerine intriga.  Vėl ką nors
neaiškiai pasakiau? Žinoma, pagarba vertėjams, didelėlė bei nuoširdi
pagarba. Tačiau: kur yra pirminis tekstas, o kur antrinis ( kad ir
talentinagai išverstas) tekstas . Pamąstykime apie W. šekspyrą -
angliškąjį ir lietuviškuosius jo  dramų ir sonetų vertimus ( turbūt
dar neaiškiau  patapo?). 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20093