Šių dienų išmintis.. surinkta po trupinį iš liberalizmo... coaching sesijų ir lyderystės vadovėlių... Ideologija, įsikūnijusi subjekte... Išmintis jau nebevaikšto po turgų, su savo nepatogiais klausimais, prikišamai parodydamas nepatogią tikrovę... Išmintis persėdo į raudoną sportinį automobilį (6 saugos oro pagalvės, automatinis oro kondicionierius su klimato kontrolės funkcija, nė neįsivaizduoju, ką tai galėtų reikšti, informacinis kelionės kompiuteris, CD grotuvas su MP3 funkcija ir su nuotolinio valdymo mygtukais ant vairo) , ir tvarko reikalus mobiliuoju telefonu: „Tiesa, tiesa... Po kiek, sakėt, šiandien biržoje tiesa...?“ Herojai savaip supranta heroizmą – aš, sako, nusipirkau sportinį automobilį. Ach, sakau, ar tai jūsų nerimas, sublimuotas į vartojimą (postmodernios indulgencijos – atsiperki nuo nuobodulio ir menkybės, ir vėl jautiesi švarus, lyg naujai užgimęs...). O kas dabar, klausiu, bus su manim, - ar turėsiu transformuotis, pavirst į Barbę...- tokią, didele krūtine, šviesiais plaukais? Matyt, esu nemalonus, labai nemalonus žmogus – ironiškas, piktas, šaltas... . Ar sunku būti maloniam? Juk šypsena, geras žodis – nieko nekainuoja... Ar sunku buvo pasakyt – koks puikus Jūsų automobilis... ar turėsiu progos kada nors juo pasivažinėt... -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20093