Fred rašė: > Tai KET yra tokia formuluote, kaip kad "manevras turi buti atliekamas > isitikinus jo saugumu"? Juk akivaizdu, kad 60 km/h vaziuojantis > automobilis gali nespet sustabdyt, jei i gatve staigiai visiskai > neprognozuojamoje vietoje isbegtu mazas vaikas ar koks savizudis. O Manevras, tai tam tikras/konkretus važiavimo veiksmas, o ne pats važiavimas apskritai. Kita vertus, tavęs nereikalaujama važiuoti nuolat tikintis ir vienašališkai būnant atsakingu, jei kas nors visiškai netikėtai išlėks. Pagal bendrą logiką ten, kur tokia tikimybė yra didesnė, ribojamas maksimalus greitis, įrengiami perspėjantys ženklai. O dėl saugaus greičio pasirinkimo, tai tau tiesiog neleidžiama atsipalaiduoti remiantis savo (kelio) pirmenybe. Jei kelyje dėl kažkokių priežasčių yra sustojęs automobilis ar juo eina pėstieji (net jei jie tai daro neleistinoje vietoje ar neleistinu momentu), tai neturėtum įsirėžti į juos nestabdęs, jei juos gali pamatyti (privalėtum pamatyti stebėdamas kelią ir numatydamas) iš anksto; turėtum įsitikinti, kad esamomis eismo sąlygomis, normaliomis aplinkybėmis, tiek kiek matai ir gali pagrįstai/protingai tikėtis, numatyti, tau nėra kliūčių saugiai važiuoti pasirinktu greičiu. Todėl viena yra prie sankryžos besibūriuojantys vaikai, kuriuos tu matai (gali ir privalėtum pamatyti) jau iš kokių 100 m, kai tu nemažini greičio ir nešiesi link sankryžos leistinu 50 km/h greičiu ir „netikėtai“ įžengusį partrenki su kokiais 30 m vangoko stabdymo, o visai kita, kai toks vaikas užšoka tau ant kapoto „iš niekur“, objektyviai neturėjus galimybės to nei numatyti, nei sureaguoti. Pirmuoju atveju tau jau gali būti priminta apie atsakomybę važiuoti pasirinkus saugų greitį.