Man dar tik įdomu, jei avarija sankryžoje, aš važiavau pagrindiniu/per žalią, tai kada ten tas įdorinėjimas prasidės? Kaltininkas, įvažiavęs per raudoną, pareikš priešieškinį man, kad aš turėjau sureaguoti į jo "išsiblaškymą", ir dėdė policininkas rimtai pirštu man pagrūmos - "taip, taip, ponas Jonai, išties neklaužada esate, ir mes tą vargšą blondiną, per išsiblaškymą įriedėjusį į sankryžą, taip pat pripažinsime nukentėjusiuoju"? Ačiū už pasiūlymus, beje. Prisistatyk, nes nežinau, tu gal koks bejėgis trečiokas, mokinantis tėvą, kaip pistis? J. "Laimis" wrote in message news:k3a0h8$9n3$1@trimpas.omnitel.net... Jonas Sergejenka rašė: > Taip, bet tas įrodinėjimas yra labai teorinis. Teorinis... Įrodinėjimas kaip tik ir yra neišvengiamas ir labai netgi praktinis, kaip ir belangė ir priteista žala. > O čia taip gaunasi, kad yra DAR pavyzdingesnių???? Tipo prieš kiekvieną > sušiktą susikirtimuką užmiestyje ar miško keliuką pristabdančių ir > laukiančių, ar neiššoks iš šalutinio koks balamutas????:))) > Laimi, leidžiu apspjauti man kapotą, kai mane mieste praleidinėsi iš > šalutinio. :))) Jausti daugiau atsakomybės ir atsargumo tikrai niekam nepamaišytų. Pristabdymas gali būti būtinas ir dėl objektyvių aplinkybių, nes tiesiog tiek toli ir gerai nesimato, kaip greitai, nors ir leistinu greičiu aš važiuoju. Tokiu atveju, įvykus įvykiui, tektų pagalvoti, kuo rūke ar už posūkio pastatytas auto, kai važiuoji leistinu greičiu, skiriasi nuo „staiga atsiradusio auto“ sankryžoje? Jei abiem atvejais nebesugebi suvaldyti savo auto, vos tik pamatai iš anksto numatomą kliūtį, tai važiuoji nesaugiai, nesaugiu greičiu. Nebepavyktų vienareikšmiškai išsivartyti — „taigi mano pagrindinis, o tas pederastas kur čia važiavo?!“. Todėl ir siūlau aklai nepasikliauti savo „važiuoju pagrindiniu, leistinu greičiu per žalią šviesą ir nesiblaškau“.