Šiaip gerus klausimus tu duodi, tokius kur "visiem aišku" bet kai paklausi 
atsakymų nėr :)

Realiai tai manau taip: Jei sąžiningas (idealiai) ir geras vairuotojas 
galėtu esamoj situacijoj pasakyt, kad jis pasirinko saugų greitį, tai ir 
būtų tas greitis.

Kai partrenksi pestyjį, bus teismas, ir nuo pėsčiojo, tavo, advokatų ir 
teisėjo nuotaikos bus išspręsta kas visdėlto kalčiausias. Čia nėra 
kriterijaus apibėžiančio kliūties tikimybės priklausomybės nuo greičio, 
liumenų, sukibimo keoficiento ir panašiai..
Ką aš bandžiau pasiaiškint, tai būtent praktiką - kaip dažnai vairuotojas 
lieka kaltas, kai iš tiesų (sąžiningai) pėstysis yra kaltas..


"Fred" <fred@takas.lt> wrote in message 
news:k3cj2h$o3d$1@trimpas.omnitel.net...
>    Nu bet tai kodel tada negalima numatyti, kad uz kiekvieno 
> medzio/stulpo/kiosko ar dar kur irgi yra kliutis?
>    Kokiu greiciu reiketu pravaziuot pro bet kuria 
> sankryza/pereja/kioska/kampa/medi ir panasiai? Manau, net ir vaziuojant 
> ant 20 km/h, kai kuriais atvejais galima butu nespet sureaguot, todel 
> siulau ne daugiau 5 km/h, o geriausia - 2 km/h. O musiskiai pro visas tas 
> vietas vaziuoja stabiliai ant ne maziau 50 km/h visi is eiles. Faktiskai, 
> visi is eiles gali buti stabdomi ir baudziami uz nepasirinkta saugu 
> greiti, o jei tvirtintu, kad tokiu greiciu sureaguotu, tada vezami i test 
> trasa ir tikrinami. I staigiai islekusia kliuti is uz 
> medzio/kampo/salutinio kelio sureaguot vaziuojant ant 40-50 km/h 
> praktiskai nerealu, taigi, baudziami butu praktiskai visi.
>    Va tokios durnos taisykles, bet ka daryt?
>
> -- 
> Renaldas Kanarskas, DMD
> General Dentist,
> Vilnius, Lithuania.
> http://odontologija.com/wiki
> http://www.dental-revue.ru/wiki
> "Laimis" <wiela@centras.lt> wrote in message 
> news:k3c0r5$16v$1@trimpas.omnitel.net...
>> cD-r0m rašė:
>>> O tai kas yra iš anksto numatoma kliūtis?
>>>
>>> Iš už namo kampo išbėgęs vaikas tiesiai prieš nosį ten kur nėra jokios
>>> perėjos ir gal net tvora stovi? Juk galima manyt kad už kampo kažkas yra
>>> ir reikia prilėtint..
>>
>> Tikslaus apibrėžimo lyg ir nėra; tai vertinimo dalykas/objektas. Iš
>> teismų praktikos, kurią man teko pavartinėti, tai vienoje jų (berods
>> LAT) aiškiai pasakoma, kad pėstieji pėsčiųjų perėjoje yra iš anksto
>> numatoma kliūtis. Taip pat šviesoforas (pasikeitęs jo signalas). Ir
>> visais atvejais kliūtis, kurią pamatai (privalai, nes gali pamatyti
>> ir/ar numatyti važiuodamas). Juk gana logiška, kad turi iš anksto
>> numatyti, kad už posūkio, kur dar nieko nematai, gali būti kažkas.
>> Nors vienareikšmiškai ir tiesiogiai teismas lyg ir neformuluoja, tai ir
>> *potenciali* kliūtis (pavyzdžiui matomi pėstieji einantys kelkraščiu;
>> konkreti jau cituota LAT nutartis), į kurią turėtum atitinkamai
>> sureaguoti pasirinkdamas saugų greitį. Ir dar berods, jei gerai pamenu,
>> vienoje nutartyje kažkas panašaus pasisakyta dėl dviratininko.
>>
>> Neblogas pavyzdys. O kaip pačiam atrodo? Jei nematai, kas bus už kampo
>> (už kalnelio, posūkio), tai turi atitinkamai važiuoti lėčiau, saugiu
>> greičiu, kad vos išvydęs, sugebėtum sureaguoti. Vienareikšmiškai. Juk
>> ten gali būti ir gulintis žmogus, kokia kliūtis (sustojęs su avariniu ar
>> stabdantis, išsukantis auto), bėgantis vaikas, pėstysis, gyvulys ir kt.
>> Kas tik nori, tačiau pradedant jau tuo, kas ten tikrai gali (pagrįstai
>> tikėtina) būti: nors ir lėtai, bet važiuojantis auto.  Net jei kiti
>> pažeidžia KET, pereidami gatvę, kur tai neleidžiama ir prastas
>> matomumas, tavęs tai neatleidžia nuo atsakomybės važiuoti saugiai,
>> priklausomai nuo eismo sąlygų, ypač matomumo:
>>
>> „
>> 133. Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio.
>> Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo
>> sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir
>> krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų
>> sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos
>> kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to
>> reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.“
>>
>> 134. Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas
>> (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai
>> sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas
>> pavojaus kitiems eismo dalyviams.
>> “
>>
>>
>> Negali važiuoti atsipūtęs (kad ir leistinu greičiu), nekreipdamas
>> dėmesio, kad už kampo/kalnelio/vingio nieko nematai. Nes vos tik
>> pamatysi, privalėsi adekvačiai reaguoti ir todėl keičiantis eismo
>> sąlygoms, matomumui, aplinkybėms, turi pasirinkti adekvatų/saugų greitį.
>>
>> Tai reziumuojant iš to, ką skaičiau, interpretuočiau, kad iš anksto
>> numatoma kliūtis yra bet kokia kliūtis, kuri tau yra iš anksto žinoma,
>> (pa)matoma/pastebima ir/ar (pagrįstai) tikėtina, tokia, kurią gali
>> numatyti/nuspėti.
>> Labiausiai čia neaišku/neapibrėžta, subjektyvu, ką tu gali/galėjai
>> numatyti, nes tai aiškinamasi teismo metu, tačiau iš to, ką skaičiau ir
>> citavau, daryčiau išvadą, kad turėtum numatyti, pavyzdžiui, jog pėstysis
>> eis per gatvę, jei prieš tai matei, kaip keli iš grupės ją perbėgo.
>> Jau cituotoje LAT nutartyje iš anksto numatoma kliūtimi (nors ir
>> netiesmukiškai formuluojant), t.y. nuspėjama, potencialia kliūtimi, yra
>> ir pėstieji, einantys kelkraščiu:
>>
>> „KET 133 p. įpareigoja vairuotojus neviršyti leistino greičio, o
>> pasirenkant važiavimo greitį atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač
>> vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį,
>> meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų
>> sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos
>> kliūties, be to, turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to
>> reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Tai
>> reiškia, jog saugus greitis ne visada tapatus leistinam. Iš bylos
>> aplinkybių matyti, jog eismo įvykis įvyko gana tiesiame kelio ruože,
>> kadangi buvo spalio pradžia, 18 val. 53 min. vakaro, tai nebuvo visiškai
>> tamsus paros laikas, o liudytojai (D. G., N. V., A. S., P. K.) teisme
>> nurodė, jog saulė dar nebuvo nusileidusi, buvo šviesu. Autoavarijos
>> vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog kelio danga sausa, asfaltas
>> (b. l. 5–9, t. 1). Taigi važiavimo sąlygos buvo geros, todėl E. M.,
>> vairuodamas automobilį, keliu ėjusius pėsčiuosius galėjo pamatyti iš
>> pakankamo atstumo, jog įvertinęs eismo sąlygas, sugebėtų pasirinkti
>> pakankamai saugų greitį. Ikiteisminio tyrimo metu buvo skirta komisijos
>> eismo įvykio ekspertizė, kuri atsakė, kad E. M. iki eismo įvykio važiavo
>> 69,4–92,6 km/val. greičiu. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje
>> nurodoma, jog iki tol gautose specialisto išvadose atsiradę
>> prieštaravimai buvo pašalinti atlikus komisijos ekspertizę, todėl
>> teismas remiasi tik jos išvadomis. Apeliaciniame skunde teigiama, jog
>> nesuprantama, kodėl teismas suteikia prioritetą vienai ekspertizei ir
>> atmeta kitas, tačiau toks teiginys nepagrįstas. Komisijos ekspertizė ir
>> buvo skirta tam, jog pašalintų buvusius prieštaravimus, abejoti jos
>> išvadų teisingumu, ekspertų naudotomis metodikomis ir kompetencija
>> kolegija neturi pagrindo. Be to, ir pats nuteistasis teisme teigė, jog
>> važiavo 90–100 km/val. greičiu, iki pėsčiųjų likus maždaug 30 m, buvo
>> sulėtinęs iki 70 km/val. Teisme E. M. nurodė, jog pėstieji eidami buvo
>> užėmę nemenką kelio dalį, taigi eismo sąlygos automobilį vairuojančiam
>> E. M. buvo šiek tiek apsunkintos dėl pakele vaikščiojusių asmenų, kurie,
>> pasak nuteistojo, eidami buvo užėmę ir dalį važiuojamosios kelio dalies,
>> todėl ekspertų skaičiavimais nustatytas 69,4–92,6 km/val. automobilio
>> greitis prieš susidūrimą neatitinka kiekvienam vairuotojui keliamo
>> saugaus greičio pasirinkimo reikalavimo.
>> KET 134 p. numatė, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo
>> saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti
>> greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti
>> kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Iš paties E. M.
>> parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, matyti, jog jis
>> pėsčiuosius pastebėjo ne staiga ir visai netikėtai, juolab, jog kelio
>> matomumas eismo įvykio vietoje pakankamai geras, jokie pakelėje esantys
>> objektai neužstoja važiuojamosios dalies (tai matyti ir iš liudytojų
>> parodymų patikrinimo vietoje protokole esančių įvykio vietos nuotraukų),
>> todėl vairuotojas galėjo įvertinti, jog dešiniąja pakele eina asmenų
>> būrys, ir siekdamas juos saugiai aplenkti, turėjo sulėtinti greitį tiek,
>> kad pastebėjęs netikėtą kliūtį, šiuo atveju M. U. perbėgimą į kitą kelio
>> pusę, būtų galėjęs sustabdyti, nesukeldamas pavojaus nei M. U., nei
>> kitiems pėstiesiems, tačiau šiuo atveju E. M. pasielgė priešingai,
>> atliko su saugiu eismu niekaip nesuderinamą manevrą – nusuko automobilį
>> į tą pusę, į kurią pajudėjo ir pėsčiasis M. U.. Komisijos ekspertizės
>> išvadoje taip pat konstatuota, jog pėsčiajam M. U. pradėjus bėgti per
>> važiuojamąją kelio dalį link kairiojo šaligatvio, E. M. privalėjo
>> lėtinti greitį savo eismo juostoje (b. l. 15, t. 2). Nors apeliaciniame
>> skunde nuteistasis teigia, kad KET 134 p. reikalavimas nedraudžia
>> vairuotojui manevruoti ir apvažiuoti kliūtį, tačiau saugaus eismo
>> požiūriu nepateisinamas automobilio sukimas į tą pačią pusę, į kurią
>> juda ir kliūtis (šiuo atveju M. U.). Nepakankamai atsakingai vairuodamas
>> automobilį, E. M. pažeidė ir KET 9 p., kuriame nurodyta, kad eismo
>> dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti
>> pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir 
>> aplinkai.“
>>
>>