Jonas Sergejenka rašė:

> - mano prievolę įžvelgti man iš šono per raudoną atlekiančią britvą dar
> reikėtų įrodyti, nes "casual man" to neprivalo numatyti;

Pakaks įrodyti, kad likus keliasdešimt metrų, kai privalėjai pamatyti ir 
sureaguoti stabdydamas, nebeužteko atstumo, nes tiesiog nepasirinkai 
saugaus greičio.

> - "pastatė auto ne vietoje" - nu blet, taigi parašiau aiškiai juodu ant
> balto - NEGALIMA vožtis į ne vietoje priparkuotą automobilį, čia ir
> žirgui aišku;

O vat ir ne taip vienareikšmiška. Kuo skiriasi pėstysis, pažeidęs KET 
nuo palikto auto, už posūkio, rūke, ir pan., kai tu jų nepamatai? A?
Taigi, kliūtys ant kelio, kai jos tikėtinos (o, kad auto ant kelio 
labiau tikėtinas, nei pėstysis, nieko nereiškia ir nekeičia), o tu 
tiesiog nematai tiek toli, kad galėtum į jas sureaguoti, ir sąlygojo 
minėtą KET punktą, kad tu privalai mažinti greitį, pasirinkdamas jį tokį 
(atsižvelgdamas į eismo sąlygas ir aplinkybes), kad bet kada galėtum 
sustabdyti (iki iš anksto numatomos kliūties). Jei šutini leistinu 
greičiu ir negali (nebesugebi) sustabdyti iki kliūties, kurią pamatai 
(ar gali *numatyti* iš aplinkybių; tai irgi yra vertinimo dalykas), tai 
toli gražu ne visuomet reiškia, kad važiavai saugiai.

Kalba apie tai ir buvo, kad nė velnio nėra taip, kad „mano pirmenybė 
(žalia, sankryža) ir sau šutinu nesiblaškydamas“, nes „blaškytis“ 
privalai visada, *nuolat*, nepriklausomai nuo to ar kiti laikosi KET, ir 
neturėtų jų pažeisti.
Todėl dalimi Fred'o klausimas lieka aktualus: saugaus greičio 
pasirinkimas, atsižvelgiant į eismo sąlygas ir aplinkybes, visų pirma 
yra tavo atsakomybės klausimas ir įvykus įvykiui, kaip tik tai ir yra 
vertinama tesime (nepriklausomai nuo to, ar tu važiavai leistinu 
greičiu), o ne vienareikšmiškai ir užtikrintai atmetama „jis važiavo 
leistinu greičiu, pagrindiniu keliu, per žalią šviesą“.