Ir prieinam prie to, kad pėstysis gali vos ne bet kur išlėkt, ir dauguma atveju kaltas liks nebent dėl neatsargaus elgesio, jei liks gyvas. Įdomu ar LAT praktikoje yra nors vienas atvėjis kai pėstysis arba dviratis sukėlė įvykį dėl kurio atsisėdo, nes kas nors apvažiavęs į sieną užsimušė, o transporto vairuotojai liko visiškom nekaltom avim. Šiaip pradedu nujaust mažai kas matęs kaip pėstysis išbėga ne perėjoj panašiai kaip stirna kelyje - man du kartus buvo: vienu kartu dviratis lėkė ant kokių 25kmh iš bromos pylimo gatvėj ir iššoko prieš nosi net nežvilgtelėjo nei į vieną pusę. Perlėkes prieš mane, troliką toliau buvusį kitoj pusėj ir sulindo kažkur tarp namų. Aš važiavau gal 30-40.. Kitą kartą kažkokia studentė iš tarp dviejų minivanų bėgo skersai Žalgirio gatvę, nes kitoj pusėj buvo autas/trolikas/mikras, sustojau 20 cm prieš jos trajektoriją, ji pasiekus vidurį gatvės ir supratus kad pyptelėjau, sustojo, faką parodė ir net nepasitikrinus antros gatvės pusės bėgo toliau, gavo dar pypsėjimų, bet be stabdymo.. Už minivanų man rodos net tvora buvo.. Greičio nepamenu, bet neviršijau kaip minimum, priešais važiavo kažkas neskubėdamas.. Abiem atvejais matomumas ir oras idealus. Net įdomu būtų pažiūrėt, kaip man kaltę pripažintu, nes jaučiu vistiek rastu kaip :) "Laimis" <wiela@centras.lt> wrote in message news:k3crkp$vf6$1@trimpas.omnitel.net... > cD-r0m rašė: > >> Kad ir pvz http://goo.gl/8gSRs pestiesiems šitoj pusėj net draudžiama >> eit.. Bet kai koks pablūdelis išbėgs skersai kelio, mat nuo kalno dar >> matė kad "mašinų nėr" > > Pakeisk pėstįjį į stovintį/lėtėjantį auto. Kas pasikeičia? > Jei įsibėgėjęs nuo kalno tematai keliasdešimt metrų kelio, tai bent jau > manoji logika teigia, kad negali lėkti taip, kad vos išvydęs kliūtį ant > kelio matomumo lauke, nebesugebėtum sustabdyti. > >> Panašiam stiliuje sitacija kur pestysis atsirado ten, kur jo jokiu >> sveiku protu būti negalėjo, nors ir ne už kampo.. >> http://youtu.be/-ZyXlRhj6q4 > > Man atrodo, kad būtų kaltas auto (be to, kad ir pats pėstysis). Bet kokiu > atveju tikrai nevienareikšmiška, net jei KET akivaizdžiai pažeidė > pėstysis. > Vairuotojas, ypač prastesnėmis meteorologinėmis/eismo sąlygomis, būdamas > atsargus turėjo būti dėmesingesnis ir sekdamas kelią galėjo iš anksto > pamatyti, kad kažkas įeina į važiuojamąją dalį, kad ten yra kliūtis (jau > nesileidžiant į numatymą: kad ketina, artėja, lipa per užtvarą) ir > atitinkamai sureaguoti. Bet jis greičio, kiek matau, net nemažino ir > NEREAGAVO, atsitrenkė lėtai riedėdamas. Jis nematė kliūties, nors > veikiausiai galėjo (ir turėjo). > Veikiausia žiūrėjo į šoninį veidrodėlį ar nusukęs galvą atgal. Tokiu > atveju jam pagal mūsiškes KET veikiausiai taip šviestų KET pažeidimas: > > „134. Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas > (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai > sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas > pavojaus kitiems eismo dalyviams.“ > > Pakeisk pėstyjį priekyje stabdančiu auto, ir turbūt taip pat būtų bum, dėl > kurio abejonių jau nekiltų. Tačiau, kaip jau rašiau (iš teismų praktikos), > tai, kad kitas pažeidžia KET, dar tikrai nereiškia, kad tu nebesi > atsakingas už saugumą ir kad pats nepažeidei KET ir kad būtent tavo KET > pažeidimas nebuvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Jei nesilaikydamas > saugaus atstumo iki „pagrįstos“ kliūties (auto priekyje), nestabdydamas > pažeidi KET, tai lygiai taip pat pažeidi KET ir pėsčiojo atveju, net jei > tas pėstysis nėra „pagrįsta“ kliūtis, t.y. pažeidžia KET ten būdamas. > Kas galiausiai būtų (labiau) kaltas/nuteistas yra nevienareikšmiška.