Čia jau su Laimiu konsultuokis. Jis gerai žino teismų praktiką ir, 
tikėtina, gali išburti būsimus sprendimus. ;)

2012.09.19 16:56, cD-r0m rašė:
> Ačiū.. Iš esmės man baisiau ne posūkis atrodo, o namo kampas.. Su užupiu
> aiškiau, bet ten ir prilėtinu, dar man rodos net kalnelis yra.
> Kad ir pvz http://goo.gl/8gSRs pestiesiems šitoj pusėj net draudžiama
> eit.. Bet kai koks pablūdelis išbėgs skersai kelio, mat nuo kalno dar
> matė kad "mašinų nėr"
> Panašiam stiliuje sitacija kur pestysis atsirado ten, kur jo jokiu
> sveiku protu būti negalėjo, nors ir ne už kampo..
> http://youtu.be/-ZyXlRhj6q4
>
> http://youtu.be/dztg7GBQ7v8 Čia va pvz pilną situacijų, kur visose manau
> vairuotojai liktu kalti didžiają dalim, gal su išimtim tos sidabrinės
> mergos ties 1:20
>
> Situacijų iš už kampų ir tarp mašinų youtubas nepasiūlė..
>
>
> "Laimis" <wiela@centras.lt> wrote in message
> news:k3c0r5$16v$1@trimpas.omnitel.net...
>> cD-r0m rašė:
>>> O tai kas yra iš anksto numatoma kliūtis?
>>>
>>> Iš už namo kampo išbėgęs vaikas tiesiai prieš nosį ten kur nėra jokios
>>> perėjos ir gal net tvora stovi? Juk galima manyt kad už kampo kažkas yra
>>> ir reikia prilėtint..
>>
>> Tikslaus apibrėžimo lyg ir nėra; tai vertinimo dalykas/objektas. Iš
>> teismų praktikos, kurią man teko pavartinėti, tai vienoje jų (berods
>> LAT) aiškiai pasakoma, kad pėstieji pėsčiųjų perėjoje yra iš anksto
>> numatoma kliūtis. Taip pat šviesoforas (pasikeitęs jo signalas). Ir
>> visais atvejais kliūtis, kurią pamatai (privalai, nes gali pamatyti
>> ir/ar numatyti važiuodamas). Juk gana logiška, kad turi iš anksto
>> numatyti, kad už posūkio, kur dar nieko nematai, gali būti kažkas.
>> Nors vienareikšmiškai ir tiesiogiai teismas lyg ir neformuluoja, tai
>> ir *potenciali* kliūtis (pavyzdžiui matomi pėstieji einantys
>> kelkraščiu; konkreti jau cituota LAT nutartis), į kurią turėtum
>> atitinkamai sureaguoti pasirinkdamas saugų greitį. Ir dar berods, jei
>> gerai pamenu, vienoje nutartyje kažkas panašaus pasisakyta dėl
>> dviratininko.
>>
>> Neblogas pavyzdys. O kaip pačiam atrodo? Jei nematai, kas bus už kampo
>> (už kalnelio, posūkio), tai turi atitinkamai važiuoti lėčiau, saugiu
>> greičiu, kad vos išvydęs, sugebėtum sureaguoti. Vienareikšmiškai. Juk
>> ten gali būti ir gulintis žmogus, kokia kliūtis (sustojęs su avariniu
>> ar stabdantis, išsukantis auto), bėgantis vaikas, pėstysis, gyvulys ir
>> kt.
>> Kas tik nori, tačiau pradedant jau tuo, kas ten tikrai gali (pagrįstai
>> tikėtina) būti: nors ir lėtai, bet važiuojantis auto.  Net jei kiti
>> pažeidžia KET, pereidami gatvę, kur tai neleidžiama ir prastas
>> matomumas, tavęs tai neatleidžia nuo atsakomybės važiuoti saugiai,
>> priklausomai nuo eismo sąlygų, ypač matomumo:
>>
>> „
>> 133. Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio.
>> Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į
>> važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto
>> priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo
>> intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios
>> iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus
>> sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas
>> matomumas.“
>>
>> 134. Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui,
>> vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį,
>> net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį
>> nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
>> “
>>
>>
>> Negali važiuoti atsipūtęs (kad ir leistinu greičiu), nekreipdamas
>> dėmesio, kad už kampo/kalnelio/vingio nieko nematai. Nes vos tik
>> pamatysi, privalėsi adekvačiai reaguoti ir todėl keičiantis eismo
>> sąlygoms, matomumui, aplinkybėms, turi pasirinkti adekvatų/saugų greitį.
>>
>> Tai reziumuojant iš to, ką skaičiau, interpretuočiau, kad iš anksto
>> numatoma kliūtis yra bet kokia kliūtis, kuri tau yra iš anksto žinoma,
>> (pa)matoma/pastebima ir/ar (pagrįstai) tikėtina, tokia, kurią gali
>> numatyti/nuspėti.
>> Labiausiai čia neaišku/neapibrėžta, subjektyvu, ką tu gali/galėjai
>> numatyti, nes tai aiškinamasi teismo metu, tačiau iš to, ką skaičiau
>> ir citavau, daryčiau išvadą, kad turėtum numatyti, pavyzdžiui, jog
>> pėstysis eis per gatvę, jei prieš tai matei, kaip keli iš grupės ją
>> perbėgo.
>> Jau cituotoje LAT nutartyje iš anksto numatoma kliūtimi (nors ir
>> netiesmukiškai formuluojant), t.y. nuspėjama, potencialia kliūtimi,
>> yra ir pėstieji, einantys kelkraščiu:
>>
>> „KET 133 p. įpareigoja vairuotojus neviršyti leistino greičio, o
>> pasirenkant važiavimo greitį atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač
>> vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį,
>> meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų
>> sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos
>> kliūties, be to, turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to
>> reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Tai
>> reiškia, jog saugus greitis ne visada tapatus leistinam. Iš bylos
>> aplinkybių matyti, jog eismo įvykis įvyko gana tiesiame kelio ruože,
>> kadangi buvo spalio pradžia, 18 val. 53 min. vakaro, tai nebuvo
>> visiškai tamsus paros laikas, o liudytojai (D. G., N. V., A. S., P.
>> K.) teisme nurodė, jog saulė dar nebuvo nusileidusi, buvo šviesu.
>> Autoavarijos vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog kelio danga
>> sausa, asfaltas (b. l. 5–9, t. 1). Taigi važiavimo sąlygos buvo geros,
>> todėl E. M., vairuodamas automobilį, keliu ėjusius pėsčiuosius galėjo
>> pamatyti iš pakankamo atstumo, jog įvertinęs eismo sąlygas, sugebėtų
>> pasirinkti pakankamai saugų greitį. Ikiteisminio tyrimo metu buvo
>> skirta komisijos eismo įvykio ekspertizė, kuri atsakė, kad E. M. iki
>> eismo įvykio važiavo 69,4–92,6 km/val. greičiu. Pirmosios instancijos
>> teismo nuosprendyje nurodoma, jog iki tol gautose specialisto išvadose
>> atsiradę prieštaravimai buvo pašalinti atlikus komisijos ekspertizę,
>> todėl teismas remiasi tik jos išvadomis. Apeliaciniame skunde
>> teigiama, jog nesuprantama, kodėl teismas suteikia prioritetą vienai
>> ekspertizei ir atmeta kitas, tačiau toks teiginys nepagrįstas.
>> Komisijos ekspertizė ir buvo skirta tam, jog pašalintų buvusius
>> prieštaravimus, abejoti jos išvadų teisingumu, ekspertų naudotomis
>> metodikomis ir kompetencija kolegija neturi pagrindo. Be to, ir pats
>> nuteistasis teisme teigė, jog važiavo 90–100 km/val. greičiu, iki
>> pėsčiųjų likus maždaug 30 m, buvo sulėtinęs iki 70 km/val. Teisme E.
>> M. nurodė, jog pėstieji eidami buvo užėmę nemenką kelio dalį, taigi
>> eismo sąlygos automobilį vairuojančiam E. M. buvo šiek tiek
>> apsunkintos dėl pakele vaikščiojusių asmenų, kurie, pasak nuteistojo,
>> eidami buvo užėmę ir dalį važiuojamosios kelio dalies, todėl ekspertų
>> skaičiavimais nustatytas 69,4–92,6 km/val. automobilio greitis prieš
>> susidūrimą neatitinka kiekvienam vairuotojui keliamo saugaus greičio
>> pasirinkimo reikalavimo.
>> KET 134 p. numatė, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo
>> saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti
>> greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti
>> kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Iš paties E. M.
>> parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, matyti, jog jis
>> pėsčiuosius pastebėjo ne staiga ir visai netikėtai, juolab, jog kelio
>> matomumas eismo įvykio vietoje pakankamai geras, jokie pakelėje
>> esantys objektai neužstoja važiuojamosios dalies (tai matyti ir iš
>> liudytojų parodymų patikrinimo vietoje protokole esančių įvykio vietos
>> nuotraukų), todėl vairuotojas galėjo įvertinti, jog dešiniąja pakele
>> eina asmenų būrys, ir siekdamas juos saugiai aplenkti, turėjo
>> sulėtinti greitį tiek, kad pastebėjęs netikėtą kliūtį, šiuo atveju M.
>> U. perbėgimą į kitą kelio pusę, būtų galėjęs sustabdyti, nesukeldamas
>> pavojaus nei M. U., nei kitiems pėstiesiems, tačiau šiuo atveju E. M.
>> pasielgė priešingai, atliko su saugiu eismu niekaip nesuderinamą
>> manevrą – nusuko automobilį į tą pusę, į kurią pajudėjo ir pėsčiasis
>> M. U.. Komisijos ekspertizės išvadoje taip pat konstatuota, jog
>> pėsčiajam M. U. pradėjus bėgti per važiuojamąją kelio dalį link
>> kairiojo šaligatvio, E. M. privalėjo lėtinti greitį savo eismo
>> juostoje (b. l. 15, t. 2). Nors apeliaciniame skunde nuteistasis
>> teigia, kad KET 134 p. reikalavimas nedraudžia vairuotojui manevruoti
>> ir apvažiuoti kliūtį, tačiau saugaus eismo požiūriu nepateisinamas
>> automobilio sukimas į tą pačią pusę, į kurią juda ir kliūtis (šiuo
>> atveju M. U.). Nepakankamai atsakingai vairuodamas automobilį, E. M.
>> pažeidė ir KET 9 p., kuriame nurodyta, kad eismo dalyviai privalo
>> laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo
>> dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai.“
>>
>>
>