Taip, bet tas įrodinėjimas yra labai teorinis. Bet tai kaiii liaudis. Aš važinėju sau ramiai mieste <59kmh, užmiestyje <99 kmh, prieš visas perėjas pasiruošiu koją ant stabdžių pedalo, per ištisinęs nelakstau, kur negalima nesiparkuoju net su avariniais net kai gimdyti važiuoju, etc. Žodžiu, laikau save itin pavyzdingu vairuotoju ir KET sergėtoju. O čia taip gaunasi, kad yra DAR pavyzdingesnių???? Tipo prieš kiekvieną sušiktą susikirtimuką užmiestyje ar miško keliuką pristabdančių ir laukiančių, ar neiššoks iš šalutinio koks balamutas????:))) Laimi, leidžiu apspjauti man kapotą, kai mane mieste praleidinėsi iš šalutinio. :))) Pasuoju. J. "unce" wrote in message news:k39t72$5rl$1@trimpas.omnitel.net... iš Laimio pateiktų nuorodų matosi, kad jei pavyks įrodyti kad tu turėjai galimybes sureaguoti ir nesureagavai, tai taip pat būsi kaltas. "Jonas Sergejenka" wrote in message news:k39no6$tpi$1@trimpas.omnitel.net... Daug raidžių, paskaitysiu vėliau. J. P.S.: kiek užmečiau akį į tavo pavyzdžius, tai visur kažkokias išimtis vardini: - padidinto pavojaus šaltinio valdytojo padaryta žala; - mano prievolę įžvelgti man iš šono per raudoną atlekiančią britvą dar reikėtų įrodyti, nes "casual man" to neprivalo numatyti; - "pastatė auto ne vietoje" - nu blet, taigi parašiau aiškiai juodu ant balto - NEGALIMA vožtis į ne vietoje priparkuotą automobilį, čia ir žirgui aišku; - važiavimas rūke ant 100kmh, kai matomumas 50metrų - TAIP, tai irgi debilizmas. Taigi sakau trumpai, jei pripliurpsi, kad "mačiau, kaip išlėkė man skersai kelio, sustabdyti galėjau, bet nenorėjau, nes man pagrindinis" - nu tai ir pats kaltas. Bet to IŠLĖKIMO NUMATYMO niekas iš manęs nereikalavo. Taip, važiavau pagrindiniu keliu, mačiau artėjant, maniau, kad mane praleis. Sankryžoje pajutau smūgį. "Laimis" wrote in message news:k379sn$mn3$1@trimpas.omnitel.net... Jonas Sergejenka rašė: > jei išvažiuos į mano iš anksto numatytą judėjimo trajektoriją. Bet jis > nebus iš anksto NUMATOMA kliūtimi - jis bus NEnumatyta kliūtimi. Nuo to momento, kai paaiškės (ir liudininkų parodymais), kad jis judėjo nekreipdamas dėmesio į šviesoforo signalą ir nemažindamas greičio ir tu tai matei (galėjai ir turėjai matyti) ir nesiėmei priemonių sumažinti greičio, kaip tik nuo to momento, kai jis taps tiesiogine kliūtimi ir kils reali grėsmė eismo saugumui ir tu nebesuspėsi sustabdyti (jei tai nebus keli metrai), tai spėk iš trijų kartų ar tik neteks pačiam pavartyti BK... > Aš važiavau saugiai, jokios iš anksto numatomos kliūties kelyje nebuvo. Esminė klaida yra argumentas „aš važiavau saugiai leistinu greičiu“. *Saugus* greitis yra _vertintina_ aplinkybė. „Saugiai“ tu važiavai iki tol, kol nieko neatsitiko. O kai atsitiko, prasideda aiškinimasis, ar tu iš tiesų važiavai saugiai. Perverčiau apie kelioliką teismo nutarčių, kuriose panašios peripetijos (jis pats lochas į gatvę išėjo, pastatė auto ne vietoje, važiavau leistinu greičiu ir kaip gi aš galėjau sustabdyti, kai už 50 metrų, kai prastas matomumas, pasirodė kliūtis?). Ir spėk iš trijų kartų, kas dažniau lieka kaltas/nuteistas, net jei KET pažeidė abu...? Va, pavyzdžiui viena nutartis (pėstysis išėjo į gatvę neleistinoje vietoje ir buvo nukaltas): http://www.eteismai.lt:81/byla/93632541245895/2K-520/ Arba kita (nukaltas pėstysis): http://eteismai.lt:81/atsisiusti/byla_doc/158070609700827 („Tai reiškia, jog saugus greitis ne visada tapatus leistinam. Iš bylos aplinkybių matyti, jog eismo įvykis įvyko gana tiesiame kelio ruože, kadangi buvo spalio pradžia, 18 val. 53 min. vakaro, tai nebuvo visiškai tamsus paros laikas, o liudytojai (D. G., N. V., A. S., P. K.) teisme nurodė, jog saulė dar nebuvo nusileidusi, buvo šviesu. Autoavarijos vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog kelio danga sausa, asfaltas (b. l. 5–9, t. 1). Taigi važiavimo sąlygos buvo geros, todėl E. M., vairuodamas automobilį, keliu ėjusius pėsčiuosius galėjo pamatyti iš pakankamo atstumo, jog įvertinęs eismo sąlygas, sugebėtų pasirinkti pakankamai saugų greitį.“) Cituoti galėčiau dar ilgai. > Buvo kažkoks pridurkas, artėjantis šalutiniu man iš dešinės, kuris buvo > dar pakankamai toli. Be abejo, kasdien kiekvienas vairuotojas susiduria > su tokia situacija šimtus kartų. Kai kelių susikirtime buvo likusi tik > mano automobilio uodega, pridurkas vožėsi į galinį ratą. T.y., aš > važiavau ~30-40kmh (išsukau į šią gatvę prieš 50 m buvusioje > sankryžoje), ir ramiai sau bezdėjau per sankryžą pagrindiniu. Ir kaip tai susiję su tavo nesaugiu važiavimu ir greičio pasirinkimu (sustabdant iki kliūties)? Atsitrenkė tai kitas. Tačiau apverčiame kiek kitaip, t.y. tu matai, kaip toks žioplys važiuoja nelėtindamas greičio ir jau beveik kerta menamą stop liniją, o tu vis tiek šutini maksimaliu leistinu greičiu. Jis jau kirto ją ir akivaizdžiai važiuoja į sankryžą. Lieka keliasdešimt-keliolika metrų, kai tu jau stabdai (nes jis tapo tavo kliūtimi ir kilo reali grėsmė eismo saugumui) ir BUM. Tragiškai. Oi kaip nevienareikšmiška. Labiau statyčiau ant to, kad būtum nuteistas tu (kalta būtų ir kita pusė, šiaip jau). Jei jis įšoktų tau visiškai prieš nosį, netikėtai, kai nebeliktų nei galimybės sureaguoti, nei tuo labiau sustabdyti/apvažiuoti, tai aišku, bet tik nereikia interpretuoti, kad šutini sau per sankryžą/žalią užsimerkęs ir atsipūtęs. LAT yra pasisakęs, kad neprivalai mažinti greičio prieš sankryžas vien tik dėl to, kad kiti dalyviai teoriškai gali pažeisti KET („Tačiau kartu pažymėtina, kad reguliuojamoje sankryžoje transporto priemonės, važiuojančios per sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui, vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai, kurie taip pat įpareigoti laikytis eismo taisyklių, nepažeis jų, ir savo veiksmais nekels pavojaus kitiems eismo dalyviams, turintiems pagal kelių eismo taisyklių reikalavimus judėjimo per sankryžą pirmenybę. Todėl transporto priemonės vairuotojas neprivalo lėtinti greičio ar stabdyti transporto priemonę vien tik dėl to, kad yra teorinė tikimybė, kad kiti eismo dalyviai gali nesilaikyti eismo taisyklių ir pažeisti transporto priemonės vairuotojo pirmumo teisę, kol dar nėra tiesioginio pavojaus eismo saugumui“), tačiau tai TIKRAI NEREIŠKIA, kad neprivalai mažinti greičio, pasirinkdamas saugų greitį atsižvelgdamas į eismo sąlygas ir aplinkybes (iš anksto matai tokį priedurnį, kuris jau pažeidžia KET ar gali numanyti, kad jis tai padarys). > O tu tikriausiai užsidegus žaliai šviesai, per sankryžą važiuoji _itin_ > lėtai, nes tau "bet kokia iš anksto numatoma kliūtis" - tai ir visokie > priedurniai, kurie važiuoja iš šono per raudoną? Užsidegus žaliai šviesai aš žinoma šaunu į priekį vangiai įsitikindamas, ar nebeliko atriedančių, kiek atidžiau žiūrėdamas ar nesimaišys pėstieji ir t.t. Jei matau priedurnį, kuris pavojingai artėja nestabdydamas (ypač išsukimuose, sankryžose magistralėje, užmiesčio keliuose), o ir šiaip, dėmesys įtemptas, koja pasiruošus stabdyti bet kurią akimirką ir greitis atitinkamai mažesnis (be to, kad pasitraukiu kairiau, į antrą juostą, jei yra galimybė). Tas pats pasakytina apie auto stovinčius su avariniu ar šiaip stovinčius kelkraštyje (ne kiekvieną gi dieną matai sutraiškytą penkiametės kaukolę, kai ši iššoka iš tokios auto priekio). Bet čia jau šiaip, lyrinis nukrypimas, TĖVAI. > Nemaišykit sąvokų apie iš anksto numatomas kliūtis (kas yra pėsčiųjų > perėja, pro kurią važiuoti reikia tikrai atsargiai, su koja virš > stabdžio pedalo, ir, priklausomai nuo žmonių buvimo/nebuvimo šalia jos, > reikia atitinkamai mažinti greitį/pasiruošti staigiai stabdyti). Asmuo, > besielgiantis NE pagal KET taisykles - nėra jokia iš anksto numatoma > kliūtis. Va čia viskas ir susisumuoja. Bullshit. Tai jau tikrai. Nepriklausomai nuo to, kaip besielgia asmuo ar kvailas laukinis gyvulys (kai yra įspėjantys ženklai), stovintis ar stabdantis objektas ant kelio, iš anksto numatoma kliūtis yra bent jau ta, kuri iš anksto yra pamatoma ir/ar tikėtina. Kas yra būtent *numatoma* kliūtis, konkretaus išaiškinimo/interpretavimo neradau, tačiau pakanka jau pateiktų nuorodų į teismo nutartis, iš kurių tau turėtų paaiškėti, kad KET pažeidimas (išbėgimas į gatvę neleistinoje vietoje) nepadaro kliūties iš anksto nenumatoma.