O gal teisme šitie absurdai vertinami per realaus kaltininko piniginės 
prizmę, kas ir iškreipia Tamstos pacituotas teismo nutartis alia "Ėjau, 
nešiausi peilį rankoje, ėjo žuvusysis priekyje ir užkrito keturis kartus ant 
mano peilio". Ką?
Jeigu žmogus rašo, kad važiuojant sankryžoje jam į galinį ratą pistelėjo, 
tai apie kokį stabdymą kalbate, Ponuli? Sustabdyti tam, kad į priekį įpistų? 
Siūlote žvalgytis į visas puses ir stabdyti be reikalo manant, kad koks 
ąsilas įšoks per raudoną? Dar kartą pasikartosiu - absurdas. Jeigu aš 
laikausi KET, tai PRIVALO ir kitas laikytis. O jeigu jis nesilaiko ir įpisa 
man - tai tegul ir kenčia. Lygiai taip pat ir aš save vadinčiau ąsilu, jeigu 
įpisčiau nekaltam.


"Laimis" <wiela@centras.lt> wrote in message 
news:k39va3$8da$1@trimpas.omnitel.net...
> Jonas Sergejenka rašė:
>
>> - mano prievolę įžvelgti man iš šono per raudoną atlekiančią britvą dar
>> reikėtų įrodyti, nes "casual man" to neprivalo numatyti;
>
> Pakaks įrodyti, kad likus keliasdešimt metrų, kai privalėjai pamatyti ir 
> sureaguoti stabdydamas, nebeužteko atstumo, nes tiesiog nepasirinkai 
> saugaus greičio.
>
>> - "pastatė auto ne vietoje" - nu blet, taigi parašiau aiškiai juodu ant
>> balto - NEGALIMA vožtis į ne vietoje priparkuotą automobilį, čia ir
>> žirgui aišku;
>
> O vat ir ne taip vienareikšmiška. Kuo skiriasi pėstysis, pažeidęs KET nuo 
> palikto auto, už posūkio, rūke, ir pan., kai tu jų nepamatai? A?
> Taigi, kliūtys ant kelio, kai jos tikėtinos (o, kad auto ant kelio labiau 
> tikėtinas, nei pėstysis, nieko nereiškia ir nekeičia), o tu tiesiog 
> nematai tiek toli, kad galėtum į jas sureaguoti, ir sąlygojo minėtą KET 
> punktą, kad tu privalai mažinti greitį, pasirinkdamas jį tokį 
> (atsižvelgdamas į eismo sąlygas ir aplinkybes), kad bet kada galėtum 
> sustabdyti (iki iš anksto numatomos kliūties). Jei šutini leistinu greičiu 
> ir negali (nebesugebi) sustabdyti iki kliūties, kurią pamatai (ar gali 
> *numatyti* iš aplinkybių; tai irgi yra vertinimo dalykas), tai toli gražu 
> ne visuomet reiškia, kad važiavai saugiai.
>
> Kalba apie tai ir buvo, kad nė velnio nėra taip, kad „mano pirmenybė 
> (žalia, sankryža) ir sau šutinu nesiblaškydamas“, nes „blaškytis“ privalai 
> visada, *nuolat*, nepriklausomai nuo to ar kiti laikosi KET, ir neturėtų 
> jų pažeisti.
> Todėl dalimi Fred'o klausimas lieka aktualus: saugaus greičio 
> pasirinkimas, atsižvelgiant į eismo sąlygas ir aplinkybes, visų pirma yra 
> tavo atsakomybės klausimas ir įvykus įvykiui, kaip tik tai ir yra 
> vertinama tesime (nepriklausomai nuo to, ar tu važiavai leistinu greičiu), 
> o ne vienareikšmiškai ir užtikrintai atmetama „jis važiavo leistinu 
> greičiu, pagrindiniu keliu, per žalią šviesą“.
>