6žąsys rašė:
> Tačiau realybėje pirkėjas ir nereikalauja, kad batonas už 3 kapeikas
> būtų didelis. Atsigręžkim į faktus: Vasičkinas pirkėjui sako

Fail'as jau nuo pirmo sakinio. :-)
Jei pirkėjas (mokesčių mokėtojas) nereikalauja, tai kodėl yra biudžeto 
deficitas? Ar pirkėjas ir jo nereikalauja...? :-)
Gyvenama aiškiai ne pagal kišenę, net su labai ženklia ES parama. Be to 
būtų dar didesnė šikna. Viešosios paslaugos finansuojamos neadekvačiai 
turimoms galimybėms ir norimai kokybei. Nes? Nes valdininkai ištaško? 
Visiška kvailystė. Nes nesurenkami mokesčiai, o paslaugoms išleidžiama 
(reikalaujama išleisti) daugiau. Atrodytų paprastas dalykas: suvesk 
fakin balansą; surenki mokesčių daugiau, arba išleidi mažiau.
Paprastas, tačiau deja kone absoliučiai neįgyvendinamas realiai.
Ne tuščiomis deklaracijomis apie tai, kaip mes gerinsim tą, aną ir kitą 
tai padaroma, o visų pirma išlaidų ir pajamų balansu. Jei SODRA tupi 
deficitinėje šiknoje (net kai ekonomika kyla), o liūto dalį biudžete 
suryja viešosios paslaugos (švietimas, sveikatos apsauga), tai 
deklaratyvus trupinių ieškojimas skaičiuojant valdininkų komandiruotes 
ir teoriniai pasvaičiojimai apie efektyvumo gerinimą yra sliekų 
ieškojimas ant asfalto. Ta pati GB gyvena su keliolikos milijardų BP 
biudžeto deficitu, tad ir ten pirkėjai reikalauja, kad batonas už 3 kap 
būtų didelis. Jų padėtis — esmingai kitokia; jie gali sau tai leisti.

Visas seimas valstybei kainuoja ~80 limonų per metus, kai vien tik 
Sodros deficitas apie milijardą. Paleisi seimą ir kas? Kiek tai sumažins 
biudžeto deficitą, pagerins viešuosius finansus ir paslaugų kokybę, o 
kiek tai sąlygos krachą?

Kažkokios mistinės komandiruotės ir visi kiti valdininkų neva totalinio 
švaistymo horizontai yra blėniai. Neteigiu, kad ten efektyvu, tačiau 
fundamentinė skylė yra visuomenės galvose/sąmonėje, o ne kažkokių 
valdininkų. Apskritai kvaila, runkeliška valdininkus suvokti, kaip 
kažkokius ateivius užgulusius medaus statinę. Tas šizofreniškas 
atsidvejinimas (čia mes, žemės kirminai vargingieji, o ten jie — valdžia 
ir biurokratai) kokia tai intelektine dvėseliena atsiduoda. Tai vienas 
ir tas pats obuolys.
Biurokratija tik atspindys (ir net ne blogiausias, nes viešas ir 
įstatymų suvaržytas) to, kas iš tikrųjų yra visuomenė.
Bet kokiai valdžiai kyla uždavinys, kaip einamuosius reikalus išrulinti, 
todėl visokie desperatiški nauji mokesčiai neretai yra būtinybė, nes 
alternatyva jiems yra bačkiniai trijų milijonų krepšinio trenerių 
pamokymai, kaip reikėtų daryti. Su maždaug keliais milijonais įmanomų 
variacijų tema, kaip nutempti paklodę nuo kažko kito ant savęs. Tik jie 
niekaip nesprendžia problemos iš kur gauti xxx milijonų jau kitą 
savaitę, po mėnesio, metų.