On 04/19/2011 07:48 PM, Linas Petkevičius wrote:
>
>> klausimas tame pačiame kontekste - ar darbdavys turi teisę disponuoti
>> darbuotojo asmenine informacija jam to nežinant, net jei ta
>> informacija pas darbdavį atsirado kaip neteisėto darbuotojo elgesio
>> padarinys?
>
> Manau, kad ne. Kvaila ish darbdavio puses butu su darbuotoju pradet
> diskutuot, ka jis pamate jo feisbukiuoko profaile. Taciau darbdaviui
> pareiskus darbuotojui, kad jo ziniomis jis tuo metu, kai turejo atlikt
> darba, sedejo socialiniuose tinklapiuose - darbuotojo perspektyvos
> nekokios.
>

Nu tai syk ne, tai gal tuo ir remiamės. Pasakom darbuotojui, kad tai ką 
jis veikia su internetu gali būti stebima ir problemos nelieka? Bet kiek 
man teko susidurt, kažkodėl pagrindinė sąlyga būną - kad niekas nieko 
nesužinotų.
Nekalbant jau apie tai, kad darbas gali būt ir atliktas.

>> Iš kitos pusės, susitarimo nebuvimas yra darbdavio aplaidumas ir tai
>> niekaip nėra prielaida darbdaviui būti naudingesnėje pozicijoje.
>
> Darbdavys, kaip ir bet kuri, bet kokio civilinio sandorio shalis
> neprivalo susitarineti del akivaizdziu dalyku. Jei darbuotojas mano, kad
> nuostata - "darbo irankiai ir kitas imones turtas pagal nutylejima
> skirti tik darbui" nera savaime aiski ir del to turi buti susitarta
> papildomai - jis gali eiti bylinetis ir bandyti tai irodyti. Taciau ash
> uz ji nestatyciau.
>

šitoj vietoj "akivaizdus" - IMHO žiauriai drąsiai pasakyta. Įsivaizduoji 
save įrodinėjantį, jog tavo įmonė patyrė nuostolį dėl to, kad 
darbuotojas, užuot ėjęs parūkyt, 15min naršė internetą?