Linas Petkevičius rašė: > T.y. teise vienodai veikia ir furistui, kurio nereikia ispet, kad fura > skirta tik darbdavio kroviniu veziojimui ir programeriui, kuris turi > numatyt, kad jo kompas skirtas tik darbdavio pateiktu techniniu uzduociu > vykdymui. Nesankcionuotas furos (ir kuro) naudojimas, jau yra apčiuopiami, realiai įvertinami konkretūs nuostoliai. Pasinaudojimas kompiuteriu, elektroninėmis komunikacijomis, bendru atveju (net jei teoriškai ir būtų įmanoma įvertinti, kiek daugiau nusidėvi kompiuteris ar kiek papildomai sunaudojama el. energijos dėl panaršymo) — NE. Todėl šie dalykai — vargiai sulyginami, tačiau privatumo apsaugos principai galioja abiems (tiek furistui, tiek kompiuteristui), todėl aš neabejočiau, kad ir furos slaptas sekimas, nepatvirtinus tokios tvarkos, tai yra krovinio/maršruto sekimas, automobilio apsauga ir pan., nepažeidžiant tų principų — negalimas. Taip pat galima būtų dar pasiginčyti ar protingumo kriterijai draustų privatų užvažiavimą pakeliui pas kokią giminę, nuo maršruto nukrypus kokius kelis-keliolika km (kai maršutams yra patvirtintos tik turbūt tik labai apytikslės kilometražo/kuro sąnaudų normos, o realiose eismo sąlygose, pagal situaciją, neabejotinai ir žymiai kinta, priklauso nuo vairuotojo pasirinkimo, o taupus, atsargus važiavimas, technikos tausojimas yra daugiau *nulemtas* vairuotojo patirties ir požiūrio, o ne tokio reglamentavimo (kam turi būti naudojama fura) ir tokių vairuotojo „prasižengimų“; vairuotojas galėtų užkalęs vairuoti pagal savo darbo laiko apskaitą, o laikui išsekus, pagal reikalavimą, numesti furą leistinoje stovėti aikštelėje už kokių 30 km, nukrypęs nuo maršruto ir tai būtų normalu). Taip pat neabejočiau, kad dėl furos naudojimo tvarkos/sąlygų, atsakomybės yra pasirašoma po didelėmis paklodėmis (ar tokie reikalavimai aiškiai išsakomi), kur tokie dalykai yra gana kategoriškai, griežtai apibrėžti.