Linas Petkevičius rašė: > Koks istatymas mane ipareigoja darbuotoja ispeti, kad darbo priemones > neturi buti naudojamos asmeniniu poreikiu tenkinimui be darbdavio sutikimo? Paprastai paaiškinti nepavyks. Ištakos ir pagrindas gana gilus, dar Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, ES pagrindinių teisių chartijoje ir susijusioje teisminėje praktikoje/jurisprudencijoje. Esminis momentas, išplaukiantis iš kelių gana susijusių (vienas su šia, slapto elektroninių komunikacijų stebėjimo tema) precedentų yra tas, kad asmuo *turi* teisę (jos savaime, paga defaultą nepraranda) į privatumą darbo vietoje/aplinkoje. To privatumo negali pažeisti šiaip sau, be aiškių, teisėtų tikslų, be aiškios tvarkos. Niekas tau nedraudžia kurti (griežtų) taisyklių ir tą privatumą (jo lūkesčius) apriboti, tačiau jei to nedarai, bet kažkokiais asmeniui nežinomais būdais (slapta) kėsiniesi į šią jo teisę (jos apsaugą), tai ir yra asmens teisių (jei pasiremti konvencija, tai 8 straipsnio — Kiekvienas turi teisę į savo privataus ir šeimos gyvenimo, savo namų ir korespondencijos gerbimą; teisiniuose išaiškinimuose ir jurisprudentiniame interpretavime, tai apima ir elektronines komunikacijas) pažeidimas, o labiau akivaizdžiais (konkrečiau/detaliau, vienareikšmiškiau reglamentuotais) atvejais ir konkrečių ADTAĮ įstatymo straipsnių pažeidimas. Cituojant 95/46/EB direktyvos 29 str. darbo grupės parengtą dokumentą: „ Iš precedentinių bylų Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio klausimais gali būti apibendrinti trys principai: a) Darbuotojai gali teisėtai tikėtis privatumo darbo vietoje, ir jis nėra persveriamas fakto kad darbuotojai naudoja darbdavio komunikacinę įrangą ar kitas verslo priemones. Tačiau darbdaviui suteikus tinkamą informaciją darbuotojui, jo teisėti lūkesčiai dėl privatumo gali būti sumažinti. b) Bendrasis korespondencijos slaptumo principas apima komunikacijas darbo vietoje. Tikėtina, kad apima ir elektroninį paštą ir pridėtus su juo susijusius failus. c) Privataus gyvenimo gerbimas iki tam tikro laipsnio apima ir teisę sukurti bei puoselėti santykius su kitais žmonėmis. Faktas, kad tokie santykiai didele dalimi įgyvendinami darbo vietoje, apriboja teisėtą darbdavio poreikį į sekimo priemones. “ c) punktas, spėju, tau turbūt labiausiai patiks, nes jau įsivaizduoju, kad nusiraminai ir perskaitei, jog DULKINTIS NEGALIMA... :-) > Beje - pokalbiu isklotines pagal tave turbut irgi asmenine informacija? > Be darbuotojo isankstinio sutikimo ash negaliu paanalizuoti, kokiais > numeriais dazniausiai skambinama? Ir depends. Jei apibrėžei darbinio tel naudojimą ir asmeniniams pokalbiams jis naudojamas negali būti, tai jokio pažeidimo tikrai nedarysi, tačiau jei tokio parėdymo nėra (net jei ir dėl bendražmogiškųjų priežasčių — sykį kitą leidžiama pasinaudoti, pasinaudojimas asmeniniams poreikiams — toleruojamas; tel. tampomas namo ir pan.) ir be darbuotojo žinios kaupsi ir nagrinėsi jo asmeninių pokalbių išklotines, tai vėlgi, manau, patenka po „asmens duomenimis ir jų tvarkymu“, kam yra ADTAĮ reikalavimai. > Kodel stebedamas pardavejo kompiuterio darba tu manai, kad ash stebiu > pardavejo asmenine veikla? Man nuomone ash stebiu, kaip vyksta > pardavimai parduotuveje. Ar pardavejas fakturos israsymo metu drochino - > man neidomu. Taciau informacija apie tai, kad tuo metu, kai turejo buti > israsoma faktura, kompiuteris buvo naudojamas feisbukiukams - man tai > jau imones o ne asmenine informacija. Ir kad jos nebutu - turi rupintis > darbuotojas. Nepriklausomai nuo to ką tu manaisi stebįs, tau į akis (tavo disponavimui) patenka asmens duomenys ir dėl to reikia kažką daryti. Čia juk elementarios tvarkos ir jos reglamentavimo klausimas: kol jos nėra, tol pagal defaultą, — pasikartosiu, — kad dirbi nėra joks imperatyvas, kad privatumo darbe negali būti iš principo. Jis egzistuoja (net skatintinas) ir yra saugomas (ne ką mažiau, nei už darbo ribų). Žinoma, SUPRANTAMA, kad egzistuoja balansas, tarp darbdavio interesų ir privatumo apsaugos. Tereikia patvirtinti taisykles ir tik tada toks darbuotojo elgesys virsta darbo drausmės pažeidimu ir jo atsakomybės klausimas, o jo privatumo apsauga nublanksta prieš tavo teisėtą interesą kontroliuoti įmonės veiklą. Iki to, tai yra darbuotojo asmeninė/privati veikla, kurios tu niekaip neuždraudei (nereglamentavai), o pati savaime ji yra galima (jei ji nėra kokia nusikalstama, šiurkščiai ką nors pažeidžianti). *Protingai* (tai reikia ypatingai pabrėžti, žinant tavo polinkį į kraštutinumus; tuoj kas nors vėl pradės dročinti, o tu, vargšas, negalėsi užeiti nesusigėdęs...) ir savaime tokiu atveju neišplaukia, kad jis negali (neturi teisės) pasinaudoti kompiuteriu asmeninėms reikmėms, ypač jei jis juo dirba, prieiga prie interneto nėra niekaip apribota, nenustatytos to kompiuterio/interneto naudojimo taisyklės.