Tai vat tame ir klausimas ar vienam gert nebūnant išvadintu alkoholiku galima tik brangius odekolonus ar tinka ir kažkas pigesnio. Nes "niekas jų taip besimėgaudamas po vieną taurelę prie filmo negeria" sąvoka gana slidi - aš neįsivaizduoju kaip tuo spalvotu brudu galima mėgautis, man skanu tik alus arba kiek įmanoma mažiau pašalinio skonio turinti degtinė, bet pilnai tikiu, kad kam nors skanu gali būt ir koks Alitos brendis ir tas kas nors su pasimėgavimu gali jį siurbčiot prie filmo. Žodžiu, man užkliuvo būtent tas brangumas, nes vienaip ar kitaip tai gaunasi eilinis stereotipas, dar ko gero blogesnis už tą absoliutų "jei geri vienas" - arba kertam konkrečiai, arba tada įvardint galima kokais ten alkoholio vienetais per parą, bet kaina ar alkoholio rūšis - nu durnas kriterijus. Taip, jis gal tiktų apibrėžt vargOliškumą, bet tik ne priklausomybę nuo alkoholio - turtingų alkoholikų irgi būna :-) -- Caponi http://caponi.skelbimai.lt/ "Bronco" <TRINTI_bronco.mail@gmail.com> wrote in message news:n6m976$mi$1@trimpas.omnitel.net... > On 2016-01-07 17:34, Caponi wrote: >> Šita, o jei prie kavos puodelio paragauji vieną dvi taureles pigaus >> konjako ar stiklą prasto viskio - tai čia prie alkoholikų ar prie >> Entelektualų galima lygiuotis? :-) > > > Lygiuotis prie vargOlių :) O jei rimtai, tai pigių konjakų nebūna iš > principo (nebent 18-20 eur'ų už pigiausią geros kokybės prancūzišką VS dar > laikyti nebrangiu). Būna tik pigūs brendžiai, todėl niekas jų taip > besimėgaudamas po vieną taurelę prie filmo negeria. Tas pats ir su pigiais > blended viskiais. Jie skirti arba "prisilupti" arba kokteiliams. Trumpiau > tariant, tai visai kitos gėrimo kultūros produktas. > > Žodž, tingiu daug aiškint, bet kam reikėjo, tas suprato apie ką aš čia...