On 2016-01-10 04:22, Trolis wrote:

> Labas, Ne, niekad nedrąskau kažkam akių. Aš mandagiai su žmonėmis kalbu,
> filosofuoju, jų doktrinas kišu tik jeigu jie patys kiša.
>

Ten tik buvo "vaizdingas išsireiškimas", aš tave tuo tikrai nekaltinau 
;) Aš su savo 85 metų bobute irgi kultūringai diskutuodavau vaikystėje :)

> Man visa tai tikrai įdomu iš
> filosofinių, psichologinių aspektų, o diskutuoti man įdomu ir smagu
> betkokia tema. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl man patinka jaujienų
> grupės,

Tai diskusija yra visada gerai, ypač, kai ji be jokių tarpusavio 
žeminimų ir įžeidinėjimų, net jei oponentų nuomonės diametraliai 
priešingos. Tik yra niuansas dėl "TIKĖJIMO", nes tai nėra "nuomonė"! Ir 
tai reikia gerai suvokti ir nesivelti į bereikalingas diskusijas. Nes 
tau ta diskusija, kaip sakai, būtų "įdomi ir smagi", o va ar panašias 
emocijas išgyvens tikintysis, tai aš labai dėl to abejoju...

>
> Tiesa. Vienintėliai mano radikalumai pasireiškia apostavimu, kas nėra
> svarbu ir būtent tuo, kad savo tėvų nekrikštijau ir bažnyčioje nesituokiau.
>

Mane motina su bobute pakrikštijo man dar nesugebant išreikšti jokios 
valios :) bet aš ant jų nepykau. Nes kai jau galima sakyti suaugęs 
kažkokia proga išgirdau, jog "tu esi krikštytas", man tai nuskambėjos 
kaip "tu esi Spageti Monstro pamalonintas" :) Atvirai pasakius, man tai 
visiškai nieko nereiškė ir aš apie tai pamiršau po 2 minučių :) nes man 
tai dzin.

> Vaikų krikštyti dabar neleisiu, kol jie patys nesuvoks ką daro. Kai
> suaugs ir jeigu tikrai norės- tebūnie, o iki to laiko mano reikalas yra
> papsakoti savo požiūri į religijas (ir kitus dalykus.
>

O koks tau skirtumas? Jei tau dėl to laiko gaišt nereiks, tau asmeniškai 
nieko nekainuos, tai tegul neša ir krikštija. Tau dzin, vaikui juo 
labiau. Tai svarbu galbūt tavo žmonai ir jos tėvams, tai tegul daro, jei 
labai nori. tsakant, liuboj kapriz za vaši dengi :]

O jei pareikalaus tau pačiam važiuot, susimokėt ir dalyvaut, tai va ir 
priežastis visą tą projektą užblokuot, jog dėl išmislų savo laiko ir 
pinigų neaukosi ;)

> Dėl vestuvių irgi buvo paprasta. Pasakiau, kad jeigu ji nori- ji gali
> tuoktis bažnyčioje - to nedraudžiu ir sudalyvaučiau.
> Visgi pasakiau, kad kai bažnyčioje kunigas paklaus ar krikščioniškai
> auginsim vaikus, mano atsakymas buvo- AŠ NEMELUOSIU.
> Kai kunigas paklaus ar dievo akivaizdoje pasižadu priimti
> krikščionjiškuosius sakramentus ir panašias nesąmones- AŠ NEMELUOSIu
> Viskas išsisprendė savaime. Nes žmona puikiai suvokia, kad kunigas
> tiesiog tokios santuokos nesuteiktų :)
>

Panašu, jog problema išsprendei tinkamu būdu ;)


> Priimu ir suprantu. Tai nereiškia, kad visus juos laikau teisingais ir
> naudingais.
> Pavyzdžiui per kalėdas laužo kalėdaitį- man tai tiesiog eilinis vaflis,
> bet kol kiti sustoja sukalbėti maldos, aš tiesiog mandagiai atsitoju ir
> stoviu. Aš taipogi laužau kalėdaitį pagal tradicijas, nors man tai nieko
> nereiškia- man tiesiog gera pabūti šią akimirką su šeima. Ir... tikrai
> tą džiaugsmą man sukuria ne religija.
>

Čia daug kam taip. Aš irgi motinai išsitraukus tuos vaflius, 
nesilaužydamas juos suvalgau. Man tai yra kaip tradicija nuo mažumės ir 
tiek. Lyg iki šiol neapsinuodijau. Nors, nepasakyčiau, jog skanu.


>
> Visgi pasidomėjus yra įdomus faktas- oficialios valstybės nėra,


Religijos?

  bet
> lietuva nėra valstybė atsieta nuo relgiijos. Įstatymuose ar net toje
> pačioje konstitucijoje yra nurodyta, kad vasltybė bendradarbiauja su
> religinėmis organizacijomis. O įstatymus aš gerbiu.
>

Pakanka to, jog Konstitucijoje kalbant apie valstybės sandarą, religija 
neminima iš viso. Tai yra labai aiškus pasaulietinės valstybės teisės 
požymis. "Religija atskiriama nuo Valstybės" pagrindiniuose valstybės 
teisės norminiuose aktuose tik kai tos valstybės išgyvena pereinamuosius 
periodus. Lietuvai, atkuriant savo valstybingumą ši tema jau nebuvo aktuali.


>>
> Taip- būtent mane domina teisė, etika ir moralė. Televijoje relgiija
> manęs nejaudina. Visgi prievartinis brukimas mokykloje- man nepatinka.
>
> Pvz:
> Jeigu mokykloje nėra galimybės pasirinkti etiką arba tikibymą, manau,
> kad tai jau negerai, nes man negali būti primesta prievarta, kad vaikas
> eitų į tikybą, kita vertus jeigu etikos mokytojo nėra, vaikas lieka
> visai be pamokos, kas, mano nuomone, yra irgi ne normalu.
>

LR Konstitucijos III skyriaus 40 str. pirma pastraipa:

Valstybinės ir savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos yra 
pasaulietinės. Jose tėvų pageidavimu mokoma tikybos.


> Va duosiu tau pavyzdį. 4 Klasėje man tikybos mokytoja pasakė, kad jeigu
> neprieisiu prie pirmosios komunijos, tai mane paliks antrais metais.
> Tai yra popamokinė veikla, tai yra  prievartinis relgiijos brukimas, tai
> yra tam tikras vaiko teroras. Ar aš neteisus manydamas, kad tai buvo
> ypač neteisinga mano atžvilgiu?
>

Teisus. Tai labai negražus epizodas. Tinkamai viską sudėliojus, šiai 
tikybos mokytojai galima būtų skirti, kaip minimum, drausminę nuobaudą, 
o labai pasistengus, atleist iš darbo. Bet tai nėra taisyklė, o atskiro 
mokytojo problema.


> Beje. Priėjau tos komunijos, bet be išpažinties ir kitų pribumbasų :|
>

Komunijos? Nepakomentuosiu, nes nežinau kas tai yra :))