pajutau, ka reiskia pora dienu be peciaus. nera kas pakuria, o as pati biski tingiu, biski nepasitikiu savim. pirma karta kuriant tik pagal isklausytas instrukcijas gali iseiti snpistas. jau dabar pamirsau visas tas manipuliacijas su durelemis: kada sonines atidaryt, kada uzdaryt. o pries tai dar reikia nuo malkos atskelti pagaliuku ir pasistengt, kad isidegtu. gal reiktu koki skauta pasikviest, kad pakurtu? vakar visai buvau sustirus i raga, bet prisedau prie satenu, perskaiciau laumes komentara, emiau juoktis, susilau ir issijudinau. kadangi lauke ner taip jau labai salta, tai katinams nuolat atsiranda reikalu, reikia vaiksciot pirmyn atgal arba tiesiog smaksoti tarplangej ir ziuret i gatve, pakabinus smakra. taigi namai vejo perpuciami, nes langai, kaip toj dainoj, "atidaryti, tuoj grazuoles geles mes". -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17411