ezeras neskiria fanatizmo (tame tarpe ir fanatisko ateizmo) nuo tikejimo,
neisiklauso, ka jam sako, ciuozia pavirsiumi, nepateikia jokiu irodymu,
jokiu saltiniu, jokios patirties ar eksperimentu, neliudija savo gyvenimu
ir darbais, kad dievo nera. jis paprasciausiai aklai tiki, kad dievo nera.
aklai tiki mokslu, kai jis kazka laikinai irodo, o paskui is naujo tiki,
kai jis irodo atvirksiai ar kitaip. jis butu degines raganas ir pleskines
neteisingas knygas, jis tiki, kad abejoja, bet is tiesu, yra tvirtai
nusistates is anksto. jis painioji pasakas apie seni salti ir barzdota
dedeule ant debesies su religijom, abejojima painioja su isankstiniu
nusistatymu viena kryptymi. garantuoju, kad duotu linku neskaite,
neziurejo, net del idomumo. atmete a priori. jis, vienas is tu, kurie
prazile besalygiskai tiki tuo, kas buvo madinga ju jaunysteje. pasikeitimai
sitoje galveleje vargiai imanomi - per stiprus tikejimas autoritetais, ner
savarankisko mastymo (nors jam paciam matos atvirksciai, bet yra patarle
cia, americoj: jeigu devyni zmones tau sako, kad turi uodega, tai atsisuk
ir pasiziurek). butu neverta gaisti laiko su juo, jei is salies kitiems
nesimatytu, ka yra. jis toks dievo irankis, per kuri matosi ateisto
bejegiskumas, pyktis, baime, etc. - pati matai.
ezera, irodyk, kad Dievo nera ir as tavim patikesiu.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17411