Noe, ir aš dabar norėčiau išsisukti nuo naujo tikėjimo kūrimo. Turiu tiek ir tokių darbų, panašiai kaip Nebas, kad galva vis nevalingai užimta galvojimu, kaip tokių ateity nebedirbti. Nors iš tikrųjų naktį atsibudau ir ėmiau galvoti apie tai, kas artima ir suprantama visiems, kas apima ne pasekmes - įvairiausias bažnyčias, su jų "tvarka, vaizdais, simboliais, dievogarba", kryžiais, kryžiais su įstrižais pagaliukais, nekryžiais, vienokiomis ar kitokiomis žegnonėmis, atsuktais užpakaliais ir neatsuktais, - o bendrą pradžią, esmę, turinį, ar kaip tai pavadinti. O gal jau yra toks tikėjimas. Paskui prisiminiau savo krikšto mamą, gal reikėtų užsakyti mišias, bet paskutinėse mišiose, kuriose buvau panašiu reikalu, sušalęs kunigas pradėjo sakyti pamokslą apie "vokiečius, kurie ruošėsi pakarti du žydus ir jaunuolį", toliau neklausiau, žiūrėjau į patarnaujančius vaikus ir į lubas. O ir krikšto mama kartą buvo sakiusi, kad nenorėtų savo laidotuvėms jokių kunigų, o tik "dainininkių iš Muzikinio teatro", giedančių jai kapinių takelyje, "su ilgomis suknelėmis". -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17411