Tai ir sakau, kas nori. Kodėl valst. mokykloje negali būti atliekama religinė praktika, jei to nori jos nariai (kurie yra podraug šeimos, tam tikros religinės bendruomenės, Bažnyčios nariai) ir jeigu ji niekam nekenkia ir neprimetama? Kaip čia ką atskirti? Ar daug ką pakeis, jei tikybos pamokos bus bažnyčiose? Nors nesiginčiju kruvinai, ne taip čia labai reikšminga). O jei vaikas kur nors vienas atskirai mokykloje melsis, ar irgi negalima? -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17411