Šviesolaidis vedamas į gyvenvietes, nors tai kai kada kelia nusistebėjimą. Pavyzdžiui; netoliese esančioje gyvenvietėje ant vandentiekio bokšto įrengta "erdvės" antena. Iš visos gyvenvietės prie interneto prisijungusi tik mokyklos biblioteka. Beje, didžiuliame pastate mokosi tik pradinukai, o keli vyresniųjų klasių vaikai vežiojami geltonu autobusiuku į Molėtus. Dabar planuojama į gyvenvietę nutiesti dar šviesolaidį. Mūsų vietovėje yra daug pavienių sodybų, kurios negali turėti interneto, nes net mobiliais telefonais labai problematiška susikalbėti- atstumas iki antenų yra perdidelis, tuo labiau , kad kraštas kalvotas ir daug miškelių. Geriausia padėtų palydovinis ryšys, bet jis labai brangus ir todėl neprieinamas.Aš galiu mobiliu normaliai susikalbėti tik viename namo taške ir atatinkamai pakreipęs telefoną, dar ir turiu atsistoti, o tai labai nepatogu, jei reikia užsirašyti duomenis. Ai, šuo ir kariamas pripranta.:) Su internetu pavyko laiku susitvarkyti. Gavau kaimynės leidimą prisijungti prie jos laidinio telefono. Sudaryta interneto sutartis dviem metams, bet tik jos vardu. Po mėnesio, visai neseniai kaimynę palaidojome, dabar, gavęs jos vaikų sutikimą, tvarkau popierius- persirašau ant savęs internetą ir telefoną. Greitis nedidelis, nes Bijutiškio gyvenvietėje esanti aparatūra npajėgi praleisti daugiau nei 250 kbs. I to xlėb. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17411