Paklausiu tavęs suprantamiau: kaip neprotinga ir nelaisva gamta  gali
sukurti tai, kas protinga, kas jai iš esmės visiškai svetima ir ko ji
neturi pati savyje? Ir dar - aš irgi nerėkiu, kad ką nors žinau
neginčijamai, iš esmės aš nieko nežinau, bet jei aš netikėčiau tuo,
kas Dievo apreikšta ir kas negali būti netikra, juk būčiau juokinga?
Lygiai kaip juokingi jūs, kurie netikite dogmomis, pagrindiniais tikėjimo
 orientyrais (nes be jų tikėjimas būtų fikcija, nieko neverta
saviveikla), nors patys, beje, dogmomis (neginčijamomis tiesomis)
vadovaujatės? Pvz., ar ne dogma tai, kad tu, ežerai, egzistuoji? O gal,
kaip sako Ebola, tavęs nebelieka, kai tu arba aš užsimerkiame? 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17411