įniko vienas kiemo bomžas ne bomžas (gyvena vienos laiptinės rūsyje,
anksčiau gyveno toje pačioje laiptinėje pas seserį, ši išgrūdo gal
prieš 20 metų) ateiti tai duonos, tai lito. Vos pareinu vakare namo ir
uždegu šviesą, šast ir čia. Kartais dirbu namie, irgi ateina ir
įnirtingai skambina. Vieną kartą kantrybė trūko, tariau sau, skambink
neskambinęs, iškęsiu. Nuo tada kelis mėnesius nė karto neatidariau,
nors pasitaikė, kad ir po kelis kartus per dieną braudavosi. Dabar jau
visa savaitė ramu, užvakar girtas stovėdamas prie savo laiptinės
sušuko: "nepoveziot tebe". Atsakiau: "Ne chodi ko mne, poniatno". Tiesą
sakant, supratau, kaip gali atsirasti persekiojimo manija. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17411