Aš manau, kad mes visi sąvoką 'nuodėmė' suprantame kaip smerktiną elgesį, prasikaltimą arba (bažnytiškai) peržengimą religių taisyklių, nusidėjimą. Taigi, "...bet paveldėjau savo tėvų kaltę!" negali būti mano nuodėmė, nes tas 'paveldėjimas' NE MANO VEIKSMAS, t.y. tai įvyktų(jei ir įvyktų) ne mano, kaip asmens, valia. Ir dar paprasčiau- aš negalečiau "smerktinai elgtis,prasikalsti, peržengti..." Aišku, tikėjimas antgamtinėmis jėgomis jau savo prigimtimi yra iracionalus, todėl tikėtis, kad tokioj diskusijoj suveiks racionalūs argumentai, būtų, beje ir deja, naivu. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17411