Šiandien apturėjau malonumą- pro langą stebėjau vėl po sodybą
vaikščiojančią stirną. Perėjo tvenkinio ledu, išlipo krantan, lėtai
ptiėjo prie žemaūgių obelaičių. Ilgai uostinėjo šakeles, po to
kelis galiukus atkando.Labai grakštūs judesiai,gržūs kailiukai, juodos
tikros odos nuosytė, didelės švelnios akys. Galėtų demonstruotis ant
podiumo. Matyt jai patinka mano sodyba, niekas nešaudo, negąsdina, ramu.
Žvilgterėjau pro langą- stirna guli saulės atokaitoje prie pušaitės.
Turėčiau eiti prie stulpo įvado dėžutės užsirašyti elektros
skaitiklio parodymus, bet nenoriu jai trukdyti. Gal vėliau ji visdėlto
kur nors išeis išgerti kafkos su sūreliu? Ką aš dabar ruošiuosi
padaryti, nors stirnos nepakviesiu- tik vienas siūrelis, nenoriu
apsijuokti. Tiesa, reikės įdėti stirnos nuotrauką į šatėnus-
Noėjai.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17411