kai pagalvoji, kokiu bziku diedai yra pilni. kartais tikrai nei penki, nei desimt. vakar va toks epizodas: rengiasi iseit prie laukuju duru gal penki zmones, vienas mielas skulptorius pasakoja, kaip jam gyvybe isgelbejo toks daktaras, mano beveik klasiokas is 'b' klases. kardiochirurgas. bet tai atskira istorija. tiek, kad uztrukom, kol kalbejomes. staiga diedas, kuri laika stovejes salia, nusprende iseiti ir su visais atsisveikina, paduodamas ranka. vienam, kitam, treciam. priejo mano eile, as irgi istiesiau ranka, nors nepazistu kas toks. jis padvejojo, paskui pasake: na, as moterims rankos paprastai neduodu, bet tiek tos. paspaude. cia, suprask, tokie kieti principai. tik kokiu pagrindu nesupratau. iki siol maniau, kad moteris sprendzia kam ranka paduoti o kam ne. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17411