man taip nepasitaike, kad imciau jaustis kalta pries dieva. jauciuos kalta pries zmogu, jei iskaudinu. jei pasakau "sudas sudziausias", pavyzdziui, o galejau pasakyt grazu zodi. ir niekas man taip staiga neatleidzia, o turi praeit kazkiek laiko, kol pamirstu arba akivaizdziai su tuo zmogum susitaikau. o budizmas ar dar koks velnias man nei galvoj nei uodegoj. pati uz save atsakau. ir mano aplinkiniai panasiai. nustebciau, jei, susipykus su mielu, matyciau kaip jis atsiprasineja dievo. musu namuose budavo toks grazus paprotys - jei mielas jauciasi kaltas, ima ir nuperka koki nors daikta. dazniausiai vilnones kojines. karta svystelejo jam nauja ideja - nupirkti pirstines. tik nori buti tikras del dydzio. klausia: pagal ka matuojamas pirstiniu dydis? kadangi dar buvau neatsileidusi(tuo metu jauna dar), tai burbtelejau, kad pagal pirstu skaiciu. nei anais laikais, nei dabar neturiu perdaug kojiniu, vadinas, tai zenklas, kad neblogai sugyvename. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17411