vis tik ką reiškia, kai žmogus turi tik gatvės išsilavinimą. Visais laikais galima surasti terpę, kur sofistika auga ir bujoja. Mokslinis metodas atsirado ir yra šlifuojamas tam, kad išnyktų sofistiniai prieštaravimai, taip prieita iki Gödel'io teoremos (kiekvienoje aksiomomis paremtoje teorijoje yra teiginių, kurių teisingumo ar klaidingumo negalima įrodyti tos teorijos priemonėmis). Ir dabar lašara vėl pradeda nuo to, kas jau seniai žinoma, jog tai spekuliacijos. Taip mes suksimės uždarame rate ir į priekį nei krust. Kalbi apie fazinę erdvę, kur laikas eliminuotas, ir naudoji laiko sąvoką. Jei tave kažkas apgavo, negražu kitus taip pat apgaudinėti. Yra daugybė žavių topologinių aibių, vien fraktalai ko verti. Bet taip eiti prie Dievio aiškinimo - paprasčiausiai naivu. Arba, pvz., kažkas apibrėžia Velnią - su ragais kanopomis uodega ir pan., o tada klausia - Kaip gali Velnias egzistuoti? Tas pats su Dievu - nupiešiamas antropomorfinių hiper-savybių paveikslas ir daugybė žmogų eina mirti už tokį paveikslą. Šių metų pirmojo "Iliustruoto mokslo" 26 puslapyje yra toks tekstukas: "Kai kurie fokusai grindžiami įprastais judesiais, kuriuos mes taip gerai pažįstame, kad nepastebime nieko keisto, taigi prarandame dėmesingumą. Neseniai pasaulinio garso fokusininkas Telleris dalyvavo neurologų simpoziume, skirtame moksliškai įrodyti, kodėl apsigauna žmogaus akys. Atlikdamas vieną iš triukų, Telleris keletą kartų švysteli aukštyn saują monetų ir vėl jas pagauna. Galop savąja ranka, akimis ir galva atlieka tuos pačius judesius, tačiau nepaleidžia monetų iš rankos. Dauguma žmonių "mato" skrendančias monetas, nes to tikisi smegenys. Kad apsigavo, smegenys pastebi tik po akimirkos, todėl atrodo, tarsi monetos stebuklingai pradingo." Pridėsiu, kad aiškiau būtų: panašiai žaidžiant su šuniu pagalio mėtymo-atnešimo žaidimą, bet kartą nepaleidžiant pagalio iš rankos, matot, kaip šuo ieško jo ten, kur net neturi būti. Lašara, vis tik keleta metų pastudijuok nuosekliai - labai rimtai tau patariu. Ugnelės turi, tik neturi sisteminių žinių, o jos gaunamos daug skaitant ir kritiškai mąstant. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17411