daugiau brol, apie gimtąją nuodėmę iš katekizmas.lt Oficialaus
Katalikų Bažnyčios mokymo:
404  Kaip Adomo nuodėmė tapo visų jo palikuonių nuodėme? Visa
žmonija Adome yra kaip „vienas vieno žmogaus kūnas“294. Dėl tos
žmonijos vienybės visi žmonės yra įtraukti į Adomo nuodėmę, kaip ir
visi įjungti į Kristaus teisumą. Vis dėlto gimtosios nuodėmės
perdavimas yra slėpinys, kurio mes negalime visiškai suprasti. Bet iš
Apreiškimo žinome, kad Adomas pirmapradį šventumą bei teisumą buvo
gavęs ne vien sau, bet visai žmogaus prigimčiai: paklusdami gundytojui,
Adomas ir Ieva nusidėjo asmeniškai, tačiau ta nuodėmė palietė
žmogaus prigimtį, kurią jie perduos palikuonims būdami nupuolę. Tai
nuodėmė, kuri per gimdymą bus perduota visai žmonijai, perduodant
pirmapradžio šventumo ir teisumo netekusią žmogišką prigimtį. Todėl
gimtoji nuodėmė vadinama „nuodėme“ analogine prasme: tai
„įgyta“, o ne „padaryta“ nuodėmė, būsena, o ne veiksmas.
405  Nors „ji būdinga kiekvienam“, gimtoji nuodėmė jokiam Adomo
palikuoniui nėra asmeninė nuodėmė. Tai pirmapradžio šventumo ir
teisumo trūkumas, tačiau žmogaus prigimtis nėra visiškai sugedusi:
pažeistos tik natūralios jos galios, aptemęs jos išmanymas, ji pati
pasmerkta kančiai ir mirties valdžiai, linkusi į nuodėmę (šis
polinkis į blogį vadinamas „geismingumu“ – concupiscentia).
Krikštas, suteikdamas Kristaus malonės gyvybę, panaikina gimtąją
nuodėmę ir vėl sugrąžina žmogų pas Dievą, tačiau jos pasekmės
nusilpusiai ir linkusiai į blogį žmogaus prigimčiai išlieka ir
įpareigoja jį dvasinei kovai.
407  Gimtosios nuodėmės samprata, susieta su mokslu apie Kristaus
Atpirkimą, leidžia aiškiai įsisąmoninti žmogaus ir jo veiklos
pasaulyje būklę. Dėl pirmųjų tėvų nuodėmės velnias įgijo tam
tikrą valdžią žmogui, nors šis išlieka laisvas. Per gimtąją
nuodėmę jis pateko „vergijon to, kuris 'turėjo mirties valdžią', tai
yra velnio“. Nepaisant tiesos, kad žmogaus prigimtis yra pažeista ir
linkusi į blogį, padaroma rimtų klaidų auklėjimo, politikos,
socialinės veiklos ir moralės srityse.
412  Tačiau kodėl Dievas nesutrukdė pirmajam žmogui nusidėti? Šv.
Leonas Didysis atsako: „Neapsakoma Kristaus malonė mums davė didesnių
gėrių už tuos, kuriuos demonas iš pavydo mums buvo atėmęs.“ O šv.
Tomas Akvinietis: „Niekas netrukdo, kad žmogaus prigimtis net ir po
nuodėmės būtų skirta aukštesniam tikslui. Dievas iš tiesų leidžia
blogiui įvykti, kad iš jo išgautų dar didesnį gėrį. Dėl to laiške
Romiečiams (5, 20) sakoma: 'Kur buvo pilna nuodėmės, ten dar apstesnė
tapo malonė'. Todėl Velykų žvakės palaiminimo apeigose girdime:
'Tikrai laiminga ta kaltė, kuri susilaukė tokio didžio Atpirkėjo'.“






-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17411