vakar buvau nusiteikus pasiziuret "medisono grafystes tiltus", nes tai,
rodos, garsus filmas, be to, nematytas. gana velai rodo snobo kina. tai
minusas. is pirmu akordu sumeciau kame reikalas. keturiu dienu romanas,
nelaimingai pasibaiges. tai kam graudintis, pagalvojau. tuo labiau, kad ka
tik buvau parsiradus namo is sveciu, o kelione is karoliniskiu i zveryna
netiketai susikomplikavo. taigi filmo epizodas, kai pasiklydes fotografas
klausia kelio  ukininko zmonos (su kuria tuoj uzsimegs romanas) atgaivino
sviezius ispudzius apie tai, kaip, vaziuodamos is karoliniskiu i zveryna,
atsidureme is pradziu tunelio gatvej (zinot tokia? as pirma karta ten
buvau, vadinas, kelione buvo savotiskai pazintine), o paskui beveik oro
uoste. geroji reikalo puse, kad is oro uosto veda tiesus kelias i centra.
mano drauge vairavo. supratau, kad ji orientuojasi taip, kaip as. tiesa,
turejome gps'a, kuris mus atvede i karoliniskes is zveyno, kai vaziavom i
prieki. bet griztant jis kazko isizeide, pasake "no music available" ir
daugiau is jo nieko nepavyko isgauti. mano vairuotoja drauge buvo visa
slapia is nervo, o gal del to, kad vilkejo karakuliu kailinius. nors
nepasakyciau, kad panikavome. is pradziu juokemes, prisiminem epizoda is
"trise valtimi", kur dzordzas bande isvesti turistu grupe is garsiojo
labirinto. blogiausiu atveju, pamaniau sau, pernakvosime trakuose
viesbutyje. is tiesu, buvo smarkiai pripustyta, ir visos gatves atrode
vienodos. tai juk sioks toks pasiteisinimas? taigi va, nepasiziurejau as
medisono grafystes tiltu.  

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17411