Taigi prieiname prie išvados: sąžinė, skatinanti dorai elgtis, kyla iš Dievo Kūrėjo (aukščiausiojo Autoriteto ir Tikslo), ir jokie kiti dievai (stabai) tos sąžinės negali pagerinti. Pagalvok, Sauliau, kokie būtų graikai, jeigu jie visomis jėgomis būtų sekę tuomet vyravusia morale ir tikyba: šventųjų akmenų garbinimu, falo kultu, žyniavimu, burtininkavimu, įteisinta pedofilija ir homoseksualizmu, keliaklupsčiavimu visam dievų panteonui, kuris žmonėms buvo nepasiekiamas ir svetimas. O tarp graikų dorų žmonių buvo todėl, kad jie sekė savo nesugadinta sąžine, bet ne todėl, kad buvo pagonys. Tas pats pasakytina ir apie kitas religijas. Beje, juk ir pats rašai, kad „nepriklausomai nuo tikybos“. Vėl kartoju: tik nesugadinta sąžinė veda pas Dievą. O kelias tik per Kristų, nors žmogus jo vardo gali ir nežinoti. Nežinojimas kartais NEPATEISINAMAS. Žinoma, esama įvairių teorijų dėl sąžinės kilmės (iš sociologinių sąlygų, kaip žmogaus autentiškojo „aš“ išraiška ir kt.), bet apie tai gal nebepradėkime. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17411