Gimtoji nuodėmė yra tarsi liga kurią vaikas paveldėja iš savo tėvų.
Tik tai yra dvasinis sužalojimas, neleidžiantis mums tiesiogiai bendraut
su Dievu ir pažint kas yra tikroji tiesa. Iš tiesų tai būtų galima
palyginti su tuo, kad mes stebėdami savo tėvų gyvenimą išmokome
nebeatskirti kas yra nuodėmė. Tarkim aš galiu labai nuoširdžiai
nesuprasti, kodėl negaliu turėti dviejų moterų iš karto, arba kodėl
tarybiniais metais negaliu apvogti gamyklos kurioje dirbu. Ir visiškai tų
veiksmų nelaikyti nuodėme. Nors jei mane Dievas apšviestų ir pajusčiau
Dievo Šventumą, Jo akivaizdoje suprasčiau koks esu nusidėjelis ir kad
tie veiksmai yra nuodėmės. Tai gimtoji nuodėmė tas dvasinis
sužalojimas kuris neleidžia mums suvokti Dievo Šventumą. Sakykim tai
yra įgimtas kurtumas Dievui.
Blogumas yra tame, kad gimtoji nuodėmė taip pat yra tarsi žmogaus
nesąmoningas leidimas velniui jį veikti. Velnias kaip jau rašiau
intelektu gerokai pranokstantis žmogų suranda kiekvienam asmeninį būdą
kaip nutolinti žmogų nuo Dievo. Jei tu cc pradėtum eit link Dievo tai
pradėtum jaust velnio puolimą... kuo arčiau eitum tuo smarkiau velnias
pultų. Yra pilna šventųjų išpažinimų, kai velnias net fiziškai su
jais susidorodavo. (Įsivaizduoju skeptiko xX'o kvatojimą šioje
vietoje... :) )
Su gimtąja nuodėmę labai artimai susijusi ir Jėzaus Kristaus
nukryžiavimo prasmė - Jis kaip Dievo Sūnus absoliučiai pažįsta Tiesą
ir savo gyenimu liudija savo Tėvą Dievą. Tačiau kaip žmogus su
gimtąją nuodėme jis yra puolamas velnio - dykumoj ir per šio pasaulio
žmonių pasipriešinimą Jam. Jėzu liudiją Tiesą iki galo ir velnias
realiai Jį nukankina, per žmones (kaip bebūtų įžulu, per tuos kurie
laikė save arčiausiai Dievo - fariziejus). Bet Dievas ištikimąjį
Sūnų prikelia ir perkeičia ir Jėzus kaip žmogus tampa pirmasis Dangaus
Karalystės paveldėtojas.
O teiginiai, kad kūdikis nepakrikštytas eina į pragarą... man kelia
tik šypseną... ;)
ir šiaip manos supratimu į pragarą nėra lengva pakliūti... kiekvienas
paragavęs skaistyklos mano supratimu greit pakeičia nuomonę ir puola
nuoširdžiai atgailaut. Todėl visi, net ir ateistai, nepamirškit karts
nuo karto pasimelst už savo mirusius tėvus ar senelius... liežuvis
nenudžius, o jiems padėsit labai.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17411