Aš tai pradėčiau nuo tokios minties: yra Dievas, esu aš ir yra kiti (žmonės, gyvūnai, žemė). Kaip aš turiu elgtis viso to atžvilgiu? Be kryžiaus (pastangų, aukojimosi, galų gale net kančios - o visa tai gimdo meilę) neapsieisi. Juk pati kryžiaus išraiška yra susikirtimas, o ne kokios laisvai, lygiagrečiai ir nykiai einančios tiesės. Antraip tavo gyvenimas tuščias. Beje, mieliausioji Korna, nėra kosmopolitiškesnės religijos už krikščionybę. Ji priklauso visiems. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17411