Nežinau, kartais taip išeina. Tikrai šiandieną pavasariu pakvipo- toks minkštas, drėgnas, gaivus, švelnus oras, lietuviškas oras.Labai įdomiai kvepia tirpstančio sniego laukai kovo mėnesį. Išėjus pašalui ir vėjui pasisukus pūsti nuo eglyno, gauni kvapų kokteilį iš atšilusios žemės, sąmanų ir eglių spyglių. Nuostabiai kvepia alyvos, jazminai. Visada priskinu didžiausias puokštes , pamerkiu į vazas. Labai daug pas mane ievų, Jų balti gausūs žiedai ir saldus kvapas skanus tik iš toliau. Labai stiprus. Net be nosies galima užuosti. Grybams pradėjus dygti, žemė pakvimpa grybais, pražydus pievose visokioms gėlytėms, vaistažolėms- mmmm,nėra žodžių, arba žemogynuose iškaitintuose saulės? o nupjauta šviežia žolė? džiūstantis šienas? Kai žydi liepos, nuo jų kvapo ir nuo bičių duzgimo apsąla širdis. Liepsnojantis laužas, alksnio šakų dūmelis, susimaišęs su kepamo šašliko ir šampano taurėje gundančiu kvapu? Brestančio medaus kvapas, sklindantis nuo avilių? Tai dar nevisi kvapai gyvenantys tik kaime. Vieniems išėjus, ateina kiti. Nenoriu į miestą! Gyvensiu kaime kol galėsiu. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17411