Aš tau pasiguosiu, mie. Būna, kad ateina kaimynė ir pradeda kalbėti. Na ir pradeda, pradeda... Kur ėjo, su kuo susitiko, ką kalbėjo, kaip apsirengusi, kokios spalvos, forma, medžiaga, kokia veido išraiška, kodėl, kaip, dėl ko... O tu žiūri, kad praėjo jau pusvalandis, valanda, pusantros. Tavo susiplanuotas laikas beviltiškai teka tuščiai, jis tiesiog vagiamas iš tavęs net neatsiprašius, tu negali net įsiterpti, net jokios reakcijos į savo ženklus sulaukti. Sukyla kraujospūdis, pradedi jaustis taip, tarsi būtum sunkiai dirbusi mažiausiai keletą valandų. Tai va. Dabar išgėriau spaudimą mažinančių vaistų. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17411