cha cha cha... xX'e... tu esi universiteto dėstytojas..... ???????? Labai labaiesu nustebęs ir atvirai pareiškiu - neįsivaizdavau, kad tavo žinios ir mąstymas yra žemiau pirmo kurso studento.... labai nuoširdžiai pasijuokiau.. ypač iš to slėpkis... dėkui... xX - tau nemokslu užsiimt, o komedijas rašyt Visiems kas netingi skaityt atsakingai pareiškiu - xX'as pabandė pagaliau nusileisti ant žemės ir pakritikuoti mano aprašytą analogiją... tačiau tuoj paaiškinsiu, kodėl xX'o kritika yra vaikiška... 0. Visų piriausia, xX'e aš ne toks paikas, kad įrodinėčiau Dievo buvimą matematiniu modeliu. Aš studijavau aukštąją mateatiką ir žinau, ką reiškia žodis - įrodyti. Jei tu nežinai - mokykis. 1. Specialioji Reliatyvumo Teorija(SRT) įrodo, kad 3 erdvinės ir viena laikinė koordinatės yra LYGIAVERTĖS. Pirmas skyrius iš K. Pyrago knygos "SRT". Kad akivaizdžiau būtų, pasirinkau erdvinę dimensiją, o ne tam, kad laiką eliminuočiau. Laikui visi mano saprotavimai yra analogiški. Man svarbu buvo pavaizduoti kokybinį virsmą iš vienmatės į dvimatę erdves. O kaip pagal tave aš galėčiau pavaizduoti tą virsmą laiko dimensijai, jei mes neįsivaizduojam dvimačio laiko ? Gi vienmačio laiko erdvėje gyvenam. Skaityk SRT teoriją. 2. Kadangi laikinė ar erdvinė dimensijos yra ekvivalenčios, jokio skirtumo kaip pavadinsi ribinius taškus a ir b. Nors ir: pirmas - paskutinis, alfa - omega, bulvė - obuolys, pradžia - pabaiga.... ne tame esmė. Esmė tame, kad jie ribiniai. Kas yra ribiniai taškai matematikoje, skaityk knygoje - Iljinas ir Pozniakas "Matematinės analizės pagrindai" - pirmas skyrius. 3. Polinėje koordinačių sistemoje taško padėtį galima nusakyti R - atstumu nuo centro ir FI - radiuso vektoriaus kampu nuo horizontalios ašies. Jei R galas brėžia apskritimą, tai kampas FI kinta TOLYGIAI nuo 0 iki 360 laipsnių. Kiekvianas taškas ant apskritio turi kaimyną ir nebėra ribinių taškų. Tokio proceso projekcija į horizontalią ašį X atliekama taip: x=R*cos(FI) Projekcijos atveju x vertės įgyja reikšmes nuo -R iki R. Ir tai visiškai nepriklauso nuo R dydžio. Vis tiek bus du ribiniai taškai [-R,R]. O tu negražiai meluoji rašydamas, kad svorio atstumas nuo centro yra apribojimas. Nėra! Skaityk matanalizą. 4. Dar kartą pasikartosiu, kad jei įvesčiau laiko ašį, tada tiek svyravių atvejų, tiek spiralės atveju vis tiek būtų vienmatė laiko dimensijos erdvė - tos pačios erdvės. O man reikia pademonstruot kokybinį šuolį pereinant iš vienmatės į dvimatę erdves. Čia tu arba nieko nesupranti, arba tyčia apgaudinėji skaitytojus. 5. Reziumė - kaip erdvinės kordinatės atveju pereinant nuo vienos dimensijos, kur erdvė yra skaliarinė (nėra krypties) prie dvimatės erdvės, nebelieka prasmės klausti kas yra du ribiniai taškai. Taip ir laiko atveju, pereinant į dvimatį laiką, nebelieka laiko koordinačių, kurios yra ribinės. Kaip vienmačiu atveju yra prasmė klausti kur prasidėjo procesas ir kur baigėsi - geometriškai, tai dvimačiu atveju mes to pasakyt nebegalim - nėra ribinių taškų. Taip ir su laiku. Nebėr prasmės didesnių laiko išmatavimo erdvėse klausti apie pradžią ir pabaigą. xX'e - tau turėtų būti labai gėda, jei tu save laikai mokslo žmogum - rašai apie topologiją, fraktalus... bet realiai net žalio supratimo neturi kas tai yra... -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17411