Noė, aš taip rašau remiantis KBK. Štai: 464 Unikalus ir vienkartinis Dievo Sūnaus Įsikūnijimo faktas nereiškia, kad Jėzus Kristus yra iš dalies Dievas, iš dalies žmogus, kažkoks dieviškumo ir žmogiškumo mišinys. Jis tapo tikru Žmogumi, likdamas tikras Dievas. Jėzus Kristus yra tikras Dievas ir tikras Žmogus. Šią tikėjimo tiesą pirmaisiais amžiais Bažnyčia turėjo aiškinti ir ginti nuo ją iškraipančių erezijų. 471 Apolinaras Laodikietis tvirtino, kad Kristuje Žodis pavadavo sielą arba dvasią. Prieštaraudama tai klaidai, Bažnyčia išpažino, kad amžinasis Sūnus prisiėmė ir protingą žmogišką sielą. Apie gimtąją nuodėmę suradau tik tai: 491 Amžiams bėgant Bažnyčia suvokė, kad Dievo „malonėmis apdovanotoji“ Marija buvo atpirkta nuo pat savo prasidėjimo momento. Tai teigia Nekaltojo Prasidėjimo dogma, Popiežiaus Pijaus IX paskelbta 1854 metais: Švenčiausioji Mergelė Marija nuo pirmos prasidėjimo akimirkos ypatinga Visagalio Dievo malone ir privilegija dėl žmonijos Atpirkėjo Jėzaus Kristaus nuopelnų buvo apsaugota nuo gimtosios nuodėmės ir nė kiek jos nesutepta. Tačiau kaip suprantu i š ankstesnių skurių Jėzus buvo visiškas žmogus, prisiėmčs visas mūsų nuodėmes. Kaip šv. Pauliu rašė - Dievas apiplėšęs pats save, kad taptų vienu iš mūsų.... Aš atviras diskusijai ir tikrai pakeisiu savo nuomonę, jei remiantis KBK įrodysi, kad Katalikų Bažnyčia vienareikšmiškai moko, jog Jėzus Kristus gimė be gimtosios nuodėmės. Kaip suprantam gimtoji nuodėmė nėra ąsmeninė nuodėmė, o viso žmonijos į kurią Dievas ateina kaip lygiavertis jos narys. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17411