Romas Z. rašė:

> Diedą čia visi vadinate nuomininku. Joks jis ne nuomininkas. Sutartis
> negalioja nuo to momento, kai išseko tie 450 lituoklių. Diedas nemoka,
> neketina mokėti ir, pagrįstai manau, neketino mokėti nuo pat pradžių

Iš tos rašliavos „faktų“:
Jis yra nuomininkas, nes sumokėjo (pati savininkė paliudijo) už mėnesį. 
Viskas. Jei jau kvestionuoji žodinės sutarties sudarymą ir 
(įsi)galiojimą, tai nebėra apie ką ginčytis.
Toliau: pagal CK nutraukti sutartį galima tik nuomininkui nemokant _ne_ 
_mažiau_kaip_ *3* mėn. (primenu, kad už mėnesį jis sumokėjo; nors ir 
teigia, kad už pusę metų). Tai kaip čia dabar gaunasi, kad jau po dviejų 
mėnesių ji pradeda krapštyti tą nuomininką, o jau po trjų ir suvisam 
atvirai? Žmogiškai suprantama, tačiau ir čia, pagal turinį, be emocinio 
ir išankstinio vertinimo, ginamas nuomininkas. Jis YRA nuomininkas.


> Todėl šiuo atveju diedo gynimas ir mojavimas CK yra formos iškėlimas
> prieš turinį, taip iš esmės prieštaraujant tikrajai įstatymo dvasiai ir
> įstatymo leidėjo (kuris yra visų mūsų atstovas) valiai.

Nematau kaip čia prieštaraujama įstatymo dvasiai, jei teismas tai 
išspręstų (laikantis įstatymų)?
Taip pat nesuprantu, kaip įstatymo dvasia, ginanti nuomininko teisę 
nemokėti 3 mėn., prieštarauja tikrąjai įstatymo dvasiai.