Reiškias netiksliai išsireiškiau. Moralė vadovauja įstatymų priėmime/kūrime. Įstatymų taikyme (teisėjo darbas) moralė jau tik "užkaišioja skyles" (t.y. tyrėjų netobulumas, ribotos galimybės ir t.t. ir pan.). Idealiu atveju teisėjas ir turėtų būti kompiuteris. Bet tas idealus atvejis kone niekad neįmanomas realybėj (na kad ir Kedžio istorija - jau niekas niekada negalės tiksliai nustatyt kaip ti viskas buvo, tai tiesiog neįmanoma). Prisiekusiųjų teismai IMHO yra tiesiog priemonė prieš korupciją. Labai efektyvi priemonė. Iš kitos gi pusės prisiekusieji neįtakoja bausmės dydžio, jie tik įvertina kas laimėjo kovoje prokuroras vs advokatas, t.y. ar yra pakankamas pagrindas taikyti įstatymą. O gi vienok prisiekusiųjų teismas (kaip ir demokratija visumoj) kelia labai nemenkus reikalavimus piliečių samoningumui. Visos raganos viduramžiais buvo sudegintos prisiekusiųjų sprendimu. "cinic" <a@b.c> wrote in message news:jtp6h0$mbo$1@trimpas.omnitel.net... > On 2012.07.12 20:42, Alvidon wrote: >> >> Jei teisėjas operuoja moralės argumentais - reiškias kažkas labai negerai >> Danijos karalystėj, tobiš teisinėj sistemoj. > > Šis tavo teiginys neteisingas. Tobulas, morale nesivadovaujantis, > teisėjas turėtų būti robotas, juoda dėžė, input = įrodymai + įstatymai, > output = sprendimas. Manau, kad 99% atvejų robotas sakytų "neužtenka > duomenų". > Gi žmonės pražiopso, neįvertina, pervertina, pagaliau - parsiduoda! > Pasakyk kodėl egzistuoja prisiekusiųjų teismai? Kokie ten žmonės priima > sprendimus ir kuo vadovaudamiesi? Kiek jie žino įstatymus? Ir ar jų > sprendimai neteisingi? > Berašydamas pats supratau turbūt vieną svarbiausių priežasčių kuo > pavieniai teisėjai blogiau už prisiekusiųjų teismus :) > O kai dar paskaičiau, tai pasirodo sąrašą galima tęsti ir tęsti...