Jei pasodino medį draudžiamoj vietoj - gal ir kalti. Nors ir tai neaišku - gal kalti kelią prižiūrintys, kad per 25'is metus to medžio nenupjovė ;) "bet_kas" <kazkas@kazkur.ten> wrote in message news:ju8sco$m7q$1@trimpas.omnitel.net... Čia situacija panaši į Vyrai išlaužę butelį sutarė ir pasodino ąžuolą šalia kelio. Viskas, jie kalti dėl to, kad motocikletininkas išdegusiomis akimis po 25 metų liuobėsi į tą ąžuolą irgi užsimušė negyvai. Bjaurybės, girtuokliai, kaip jie drįso ąžuolus sodint. Nubaust, pageidautinai sušaudant – geležinė Alvidon logika, su ja maža prasmės ginčytis, paprasčiau apeit. "cinic" <a@b.c> parašė naujienų news:ju88r9$ne$1@trimpas.omnitel.net... Avarijos priežastis yra B, nes atvažiavo ir pylė į stovinčią mašiną. Stovinti mašina negali būti avarijos priežastis. Ir šitoj vietoj visiškai nesvarbu, kad A buvo girtas, prieš tai kirto liniją, ne ten stovėjo ir pan. O jei ten būtų ne girtas, o sąmonę praradęs vairuotojas? Avarijos kaltininkas vienareikšmiškai yra B, bet esant jo piktavališkumui tą galima įrodyti tik liudininkų pagalba. Gi A turėtų būti nubaustas už tuos 3 tavo paminėtus pažeidimus, jei juos pavyktų įrodyti, tačiau dėl avarijos nėra jokios jo kaltės. KET klausimo nepalieku, nes juo norėjau parodyti kaip lengva pritaikyti netinkamą taisyklę iš didelio taisyklių rinkinio. O tuo noriu pagrįsti savo teiginį, kad vadovaudamiesi teise negalime nesivadovauti priežastingumu, kurį diktuoja sveikas protas. KET: A nusižengė tris kartus: sėdo prie vairo girtas, kirto ištisinę liniją, stovėjo neleistinoj vietoj be visokių ti žibintų. Trys straipsniai baudžiamieji. B kaltas tik tuo atveju, jei kliūtį galėjo pamatyti pakankamai anksti, kad išvengtų susidurimo. Tiesa sakant net nesuprantu, kas čia neaiškaus. Prie ko čia priežastingumas ? Yra taisyklės, jos pažeistos arba nepažeistos. Dėl kokių priežasčių pažeistos - kaip ir visiems iki lempos. Tai, kad B trenkėsi į A nelabai ką keičia, jei tiksliau tai keičia tik draudikų situaciją, ne keliukų, bent jau tokia mano, pašaliečio, nuomonė.