Na gal tokią analogiją pabandom: Keliu eismas. Teisė duotu atveju būtų KET. Formalus, pakankamai gerai jau suderintas ir labai mažai nevienareikšmiškų situacijų paliekantis taisyklių rinkinys. Moralė tokiu atveju būtų "bet juk man labai reikia". Tai vat ar norėtum važiuot Vilniuj piko metu jei "teisė eitų kartu su morale", t.y. argumentacija vairuojančių būtų per pusę iš KET ir "man labai reikia". Tobiš pusė vairuotojų sustotų ant raudonos, pusė - nea. Faina, a ne ? Moralė yra labai subjektyvu ir laikina, priklauso nuo milijono faktorių iki mėnulio fazės imtinai. Naciai bei neonaciai laiko labai moraliu dalyku išžudyti milijonus žydų, bolševikai bei kitokie paleckiukai laiko labai moraliu dalyku išžudyti milijonus netinginių ir protingesnių. Islamistai laiko labai moraliu dalyku žudyti žmones kurie kažką ne taip nupaišė ar parašė. Ultrakatalikai laiko labai moraliu dalyku žudyti gydytojus bei medseseris atliekančias abortus. Ir taip toliau ir panašiai. "cinic" <a@b.c> wrote in message news:jtq626$esj$1@trimpas.omnitel.net... > Pabandom iš naujo, tik iš kito galo. > Pasakyk kodėl teisė turi būti pagrindinis įrankis priimant sprendimus, o > moralė - tik jei neužtenka teisės. > Kad neužsimirštų pakartosiu savo poziciją - teisė turi eiti kartu su > morale. > Panašu, kad dėl sveiko proto mąstom vienodai, tai daugiau į temą > nebetraukiam. > > "Alvidon" <alvs_nospam_@takas.lt> wrote in message > news:jtpj5d$1im$1@trimpas.omnitel.net... >> Nea, pagrindiniai turi būti teisė, o moralė tik skylėm kamšyti (vienok >> tos skylės neišvengiamos iš principo). >> Bet taikant įstatymą privalu įstatymo viršenybė prieš moralę. Tuo tarpu >> kurint įstatymus karaliauja moralė. >> Na o sveikas protas būtinas visados (bėda kad jo visados trūksta...). >> >> "cinic" <a@b.c> wrote in message news:jtodgd$q0u$1@trimpas.omnitel.net... >> Dėl teisės poreikio visuomenei aš visiškai su tavimi sutinku. Tačiau >> nesutinku su Jovaišu, kad reikia skirti teisę nuo moralės. >> >> Dabar pamėginsiu paaiškinti kodėl jų negalima skirti. >> Įstatymai gimsta iš patirties ir sveikos nuovokos. Svarstymo ir priėmimo >> metu įstatymas yra teisėkūrininko (seimo nario) ateities projekcija. Jis >> įsivaizduoja, kad jei kils toks konfliktas, tada reikės spręsti štai >> taip. >> Todėl įstatymai numato elgesį iš esmės paprastiems atvejams. Vėliau >> atsiranda vis sudėtingesnių atvejų patirtis. Tada seimūnai leidžia >> poįstatyminius aktus ir kamšo skyles etc etc. Šiuo būdu įstymų rinkinys >> auga iki nesuvokiamų dydžių ir painumo. >> Bet kuriuo įstatymo gyvavimo metu jis nepadengia visos sprendžiamų >> problemų aibės ir palieka vietos interpretacijai. Tai iš esmės įstatymas >> yra tik gairė kuria mes visi turėtume vadovautis. O pagrindiniai >> instrumentai turėtų būti sveikas protas ir moralė. >> > >