Nea, pagrindiniai turi būti teisė, o moralė tik skylėm kamšyti (vienok tos skylės neišvengiamos iš principo). Bet taikant įstatymą privalu įstatymo viršenybė prieš moralę. Tuo tarpu kurint įstatymus karaliauja moralė. Na o sveikas protas būtinas visados (bėda kad jo visados trūksta...). "cinic" <a@b.c> wrote in message news:jtodgd$q0u$1@trimpas.omnitel.net... Dėl teisės poreikio visuomenei aš visiškai su tavimi sutinku. Tačiau nesutinku su Jovaišu, kad reikia skirti teisę nuo moralės. Dabar pamėginsiu paaiškinti kodėl jų negalima skirti. Įstatymai gimsta iš patirties ir sveikos nuovokos. Svarstymo ir priėmimo metu įstatymas yra teisėkūrininko (seimo nario) ateities projekcija. Jis įsivaizduoja, kad jei kils toks konfliktas, tada reikės spręsti štai taip. Todėl įstatymai numato elgesį iš esmės paprastiems atvejams. Vėliau atsiranda vis sudėtingesnių atvejų patirtis. Tada seimūnai leidžia poįstatyminius aktus ir kamšo skyles etc etc. Šiuo būdu įstymų rinkinys auga iki nesuvokiamų dydžių ir painumo. Bet kuriuo įstatymo gyvavimo metu jis nepadengia visos sprendžiamų problemų aibės ir palieka vietos interpretacijai. Tai iš esmės įstatymas yra tik gairė kuria mes visi turėtume vadovautis. O pagrindiniai instrumentai turėtų būti sveikas protas ir moralė.