Kai ner idomios minties, atsakas lygiai toks pat nebeidomus(atmestinis).

"Alvidon" <alvs_nospam_@takas.lt> wrote in message 
news:h85r6j$ldv$1@trimpas.omnitel.net...
> Minties tavo atsake nebrandu, eilinį kartą nebidomus darais...
>
> "bet_kas" <kazkas@kazkur.ten> wrote in message 
> news:h851dq$cv7$1@trimpas.omnitel.net...
>>
>> "Alvidon" <alvs_nospam_@takas.lt> wrote in message
>> news:h83aeu$oj2$1@trimpas.omnitel.net...
>>>
>>> "bet_kas" <kazkas@kazkur.ten> wrote in message
>>> news:h8356e$ioe$1@trimpas.omnitel.net...
>>>>
>>>> "Alvidon" <alvs_nospam_@takas.lt> wrote in message
>>>> news:h82ue8$75u$1@trimpas.omnitel.net...
>>>>>
>>>>> "bet_kas" <kazkas@kazkur.ten> wrote in message
>>>>> news:h82ah2$4bu$1@trimpas.omnitel.net...
>>>>>> Zinoma daiktas beigi veiksmas yra kaip monetos aversas.
>>>>>> Zodis/terminas/ideja yra tos pacios monetos reversas.
>>>>>> Sudetinga kalbet su zmonem matanciais tik puse monetos,
>>>>>> net fizikos studijos bejeges cia ka nors pakeist...
>>>>>>
>>>>> Filologinės grožybės...
>>>>
>>>> Reikia paveiksliuku? Ar yra kitas budas perduot informacija?
>>>
>>> Tu čia kažkur įževgi informaciją ??? Ale ir akylas gi tu...
>>
>> Bet kuria informacija galima suniekinti lygiai kaip ir isaukstinti. Ka
>> pasirinkti
>> kiekvieno asmeninis reikalas.
>>
>>
>>>>>> Moneta turi skaiciu ir herba, be herbo ta moneta metalo lauzas
>>>>>> (brokas),
>>>>>> gi tamsta tik apie skaicius pasakoti bandot.
>>>>>>
>>>>> Moneta tik metalo laužas (nu arba kolekcinis antikvaras) be socialinės
>>>>> struktūros, garantuojančios monetos likvidumą.
>>>>
>>>> Toli grazu, moneta tiesiog vienetas mainams, socialine struktura 
>>>> nubrezia
>>>> vieningos mainu sistemos teritorija.
>>>
>>> Sveikinus susikūrus nuosava pinigų apibrėžimą. Kaip gyvenas nuosavam
>>> urvely ? Bendravimo problemų nekyla ?
>>
>> Tai elementarus paaiskinimas savais zodziais, gi tamstai matyt 
>> priimtiniau
>> kokio vardenio pavardenio paaiskinimas savais zodziais/nuomone. Na ka
>> padarysi,
>> jei savais zodziais paaiskint truksta suvokimo, tenka naudotis gudresniu
>> ismintim.
>> Sakyk kuris tas vardenis irgi pavardenis tau arciausiai sirdies, 
>> pacituosiu.
>>
>>>>>> Beje sioje vietoje is esmes galima atsakyt i kazkada Remigijaus 
>>>>>> uzduota
>>>>>> klausima, kodel retas socialiniu mokslu atstovas gilinasi i
>>>>>> tiksliuosius
>>>>>> mokslus..
>>>>>> Tiesiog elementariai nera poreikio lyst i smulkmenas ju 
>>>>>> pasauleziuroje.
>>>>>>
>>>>> Jei tau skirtumas tarp "pirma buvo žodis" ir tarp "pirma buvo daiktai,
>>>>> vėliau žmonės bandė (ir tebebando) juos užvardyt" yra smulkmena...
>>>>>
>>>>>> Grubiai sociuma galima aprasyt taip:
>>>>>>
>>>>>> Socialiniu mokslu atstovai uzduoda krypti kas turi but sukonstruota.
>>>>>> Tiksliuju mokslu atstovai uzduoda krypti kaip tai turi but
>>>>>> sukonstruota.
>>>>>
>>>>> Niekados niekur nebuvo sociumas valdomas ("užduoda", "sukonstruota")
>>>>> mokslų atstovų. Maksimum ką pasiekia mokslas - yra neįpareigoto ir
>>>>> bejėgio patarėjo vaidmuo (galingieji paklauso šnekų, kai nuobodžiauja
>>>>> ar kai reik piaro, bet daro tai, kas jiems patinka (arbą ką liaudis
>>>>> priverčia
>>>>> daryt). Mokslas išvis savo prigimtimi užsiima ne valdymu/konstravimu o
>>>>> tik analize (jei pajėgia, jei nepajėgia - tik klasifikacija).
>>>>
>>>> Analize ir klasifikacija yra valdymo mechanizmai/irankiai. Cia 
>>>> Lietuvoje
>>>> bejegio patarejo, o taciau pasaulyje egzistuoja ir kitokiu variaciju.
>>>
>>> Vach vach, ir vėl savan urvelin lendi :) Jau ir pinigus nuosavus turi,
>>> daba
>>> dar ir valdymo mechanizmus/įrankius. Progresuoji... regresuoji... ?
>>
>> Progresas vienoje srityje visada salygoja regresa kitoje. Veiksmas ir
>> atoveiksmis.
>>
>>>>>> Lingvistine ekvilibristika leidzia perduoti informacija tarp kas i
>>>>>> kaip,
>>>>>> taigi
>>>>>> teigdamas " lingvistinė ekvilibristika - man neidomu, o pasauliui 
>>>>>> mažai
>>>>>> reikšminga"
>>>>>> jus greiciausiai visiskai teisus del "neidomu", taciau beviltiskai
>>>>>> kliedite
>>>>>> apie "mazai reiksminga", nes lygiai tokia pat (analogiska) klaida 
>>>>>> kaip
>>>>>> ir
>>>>>> socialiniu mokslu atstovu nesidomejimas tiksliais mokslais.
>>>>>>
>>>>> Reikšminga lygiai tiek pat ir lygiai taip pat kaip ir kokie dievų
>>>>> pranašai
>>>>> ar naujų religijų kūrėjai.
>>>>
>>>> Tai vistik kas idomiau, but pranasu/religijos kureju ar bejegiu
>>>> klasifikuotoju?
>>>
>>> Kas kam idomiau - labai jau skonio reikalas. Musie 99% pranašų/
>>> religijos kūrėjų yra daug bejėgiškesni už kokį eilinį 
>>> bibliotekininkystės
>>> mokslo klasifikatorių. Statistika - žiaurus dalykas, o pranašų pilna
>>> ne tik gatvėse bet ir psich. gydyklose.
>>
>> Is statistikos lygiai taip pat ziauriai issitycioti tik mazutele 
>> problema.
>>