Ta problema atsirado jau seniai, padidėjus darbo našumui ir atsiradus 
darbo pasiskirstymui. Rinkos ekonomikoje ji sprendžiama taip, kad 
atsilaisvinę žmonės turi pastoviai kurti naujas prekių ir paslaugų rūšis 
ir siūlyti kitiems. Dalį tos darbo jėgos susiurbia valstybės aparatas ir 
jos finansuojamos veiklos. Pirmoji šaka siūlo tai, už ką žmonės linkę 
mokėti (tuo pačiu ir suformuodama tuos naujus norus), antroji teigia 
paslaugas priverstinai. Technologiniai šuoliai kartas nuo karto 
paaštrina šią problemą (atpalaiduoja darbo jėgą nuo pasenusių 
technologijų), bet tuo pat metu suteikia ir jos sprendimo būdų (padeda 
kurti naujas prekių ir paslaugų rūšis).

Skolų didėjimas nėra tiesioginė šio proceso pasekmė. Tai greičiau 
ekonominis dopingas - būdas didinti vartojimą ir po jos sekančią gamybą. 
Kai įsiskolinusieji nesugeba pakankamai uždirbti, jie pradeda taupyti ir 
viskas stoja.



2011.10.18 11:36, Omega rašė:
> "Sail"<sail_windsurfing@yahoo.com>
>> Na papriestarauciau tokiai nuomonei. T.y. kaip viena galimu priezasciu gal  ir taip.
>> Bet suo metu pasaulis uzpakalin bando riedet del besaikio skolinimosi,
>
> - svarbiausia priezastis yra mano minetoji, o is jos isplaukia skolinimosi poreikis (butinumas), nes technologijos pasieke toki lygi, jog zmoniu, kurioms jos skirtos, joms nereikia.
>
> p.s.
> zmones negali uzsidirbti, nes dirba robotao/automatai,
> bet zmonems vis tiek reikia pirkti, nes veikia senoji XIXa paskirstymo sistema..
> (jau tik fiktyviai, su fiktyviais iracionaliais pinigais, o naujoji dar nesukurta/neidiegta)..
>