Bene dažniausiai sutinkamas nesusipratimas šiame grupse - skolos 
raštelio savininką tebelaiko turto, kuris perduotas už šį skolos raštelį 
kitam, savininku. LB, nusipirkęs Prancūzijos obligacijas, nebėra eurų, 
už kuriuos jas pirko savininku. Jų savininke tampa Prancūzijos 
vyriausybė. LB gi tampa skolos raštelio savininku, kuriame 
įsipareigojama kada nors jį pakeisti į eurus. Už tai, kad LB kuriam 
laikui nebedisponuoja eurais, jis gauna kompensaciją palūkanomis. Kuo 
didesnė rizika, kad skolos raštelio savininkas paskolintais eurais 
nebedisponuos niekada, tuo didesnės tos palūkanos.

Tas pats ir su sąskaitomis banke, užtat ir painiojasi žmonės 
samprotaudami apie vadinamąją "pinigų multiplikaciją" - komercinio banko 
skolos raštelius jie tapatina su CB išleistais pinigais. Kad šie 
popierėliai yra netapatūs, parodė ir labai šviežias Snoro atvejis. Kad 
anksčiau aptarta lapelių pora (eurai-obligacijos) yra netapatūs, 
Graikijos atveju dar kartą įsitikino daug bankų ir kitų investuotojų.

Ir šiaip jau, parduotuvėje nusipirkęs duonos kepalą, tu tebelaikai save 
kasininkei sumokėtų pinigų savininku?





2011.12.20 19:30, Tuzla rašė:
> Nemanau. Jei padovanotų, eurai pakeistų savininką, taptų Prancūzijos
> biudžeto nuosavybė, dabar gi, jie lieka LB nuosavybė tik paskolinta
> prancūzams. Bet pinigų kiekis rinkoje abiem atvejais lieka vienodas.
>
> "Alvidon" parašė naujienų news:jco1vi$91g$1@trimpas.omnitel.net...
>
> Kažkur skaičiavimuose pametei obligacijas...
> Kitaip sakant būtum teisus tik tuo atveju jei LB tuos €100 padovanotų
> Prancuzijai. O gi vienok pats rašai: "nusiperka"...
>
>