Jeigu įstatymą galima apeiti ar interpretuoti jo nepažeidžiant - tai to įstatymo bėda. Jei įstatymai pažeidinėjami, bet už tai nebaudžiama - tai teisėtvarkos bėda. Kaltinti kokį bankininką ar spekuliantą dėl to, kad jis, žaisdamas pagal tuomet galiojančias taisykles, susikrovė pelną - kvaila. Nedarys vienas - darys kitas, juk visi nori gyventi geriau. Gal tik nevisi sugeba pasinaudoti sistema, bet sugebančių anksčiau ar vėliau atsiranda. 2011.10.27 09:25, Veikejas rašė: > klausimas ar cia kontroliuotoju beda ar visgi banku "apsukrumas" apeiti > istatymus ir gebejimas istatymus "interpretuoti" kaip reikia ? > > "abc"<stogas.raudonas@cerpemis.dengtas> wrote in message > news:j8a2ug$9sc$1@trimpas.omnitel.net... >> On 10/18/2011 8:11 AM, RaR wrote: >>> Credit default swap pardavinëtojai buvo, ir, atrodo, tebëra >>> nereguliuojami. Jie ið esmës prisiima draudimo ásipareigojimus, >>> neturëdami reikiamø aktyvø. Jei draudimo kompanijos ðiuo atveju >>> reguliuojamos, tai CDS pardavinëtojai nesiskaito draudimo kompanijoms. >>> Todël paskolos buvo dalinamos bet kam, nuperkama jø CDS, po to viskas >>> parduodama vël kaþkam, ir tik po kaþkiek metø pasirodo, kad tie >>> draudimai yra nieko verti, nes juos padengianèiø pinigø niekada nebuvo. >>> Tai ið esmës yra finansinë piramidë. >> >> Pasakysiu tik tiek, kad bûsto paskolø, draudimo, vertybiniø popieriø ir >> bankinës operacijos visad buvo viena labiausiai reguliuojamø ûkio ðakø. >> Netiesa, kad CDS nebuvo reguliuojami. Jie buvo reguliuojami Basel II :) >> Bet niekas neklausinëjo, kas su jais blogai, nes jie buvo supakuoti >> solidþiø bankø ir ðtampuoti AAA (uþ tø paèiø solidþiø bankø pinigus). >> Tiesà sakant, reguliuojama buvo taip, kad rimèiausios finansinës >> insitucijos netgi negalëjo laikyti kitø, prastesniø derivatyvø, kaip tik >> AAA (nors prastesniems yra taikomi aukðtesni kapitalo atidëjimai - kas >> bûtø buvæ retrospektyviai saugiau). Neprisimenu tiksliø skaièiø, bet ar ne >> 4 trilijonai doleriø áplaukø bankai apturëjo vien pardavinëdami bûstus ir >> tas sutartis sekiuritizuodami. Sutikim visi - tai pinigai, rimtai pakëlæ >> visos JAV ekonomikà. Antraip JAV burbuliukas bûtø sprogæs daug anksèiau. >> Ðitas asilas Paulsonas 2004-aisiais pakëlë bankø kapitalo svertus nuo 12 >> iki 40 - ar dar klausimø kyla, ið kur vystësi JAV ekonomika? Þodþiu, >> scamas - ne kitaip. Kriminalinë atsakomybë, suðaudyti visus atsakingus >> prie sienos be gailesèio. Ir reguliuotojus, ir inside traderius, ir market >> makerius. Ir patampyti po Niu Jorko ir Vilniaus gatves, kaip Gadafá >> vietiniai musulmonai spiegdami ið neapykantos tampë. >> >> Tad bûtent dël reguliuotojø nesuvokimo kaip ir kà reikia reguliuoti kilo >> didþiosios problemos. Ir jos kils visada, nes tokiø dalykø neámanoma >> efektyviai sureguliuoti, kaip pats minëjai turint lobistiná stogà ir >> interesà (politikams miegant kartu su - toli graþu ne visais >> finansininkais, uþ kà jie nenusipelno bûti metami á bendrà pagieþos >> katilà - bet savo mylimiausiais draugais bankininkais - vienoje lovoje). >> >> Supraskime - kad tai tas pats, kas politikai valdytø ðalá. Jie nieko >> nevaldo - ne tas tipaþas ir net tos smegenys. Jie eina pas savo patarëjus, >> ir ðie jiems pasako kas ir kaip konkreèiose ðakose. Tas pats ir su finansø >> reguliuotojais (valstybinis darbas). >> >>> Taigi, arba reikia tai reguliuoti kaip ir visà kità, pvz bankø rezervø >>> lygá ir balansus, arba paleisti viskà savivalei, kaip buvo kokiame XIX >>> a. - vieni atsiranda, kiti bankrutuoja, visi þino kad atsako patys uþ >>> savo veiksmus. Dabar gi þaisti leidþia labai laisvai, bet po to gelbëja >>> mokesèiø mokëtojø pinigais. Ir ið dalies taip yra todël, kad finansiniai >>> sluoksniai turi didelá svorá administracijoje. >> >> Auksiniai þodþiai dël XIX a. Malonu, kad pas mûsø þmones su laiku, >> palengva, bet ateina supratimas. > >