> Na, aš aprašiau bendrą principą kaip sistema veikia šiandien, o
> nedetalizavau atskirų Afrikos šalių ypatybių bei 18-to amžiaus patirties.


Ta bendra sistema - tai keletas didžiųjų rinkos ekonomikų. Nė viena 
Lietuvos dydžio ekonomika savo valiutos negrindžia savo šalies 
obligacijomis.



>> (nes vyriausybei pinigų visada reikia, ir kuo daugiau).
>
> Ėėė... gal nereikia čia LRI propagandos varinėt? Vargiai čia rasi
> tikinčiųjų.


Tai yra akivaizdus faktas ne kartą patvirtintas istorijos. Todėl 
praktiškai visų bent kiek ekonomiškai stabilesnių valstybių centriniai 
bankai yra daugiau ar mažiau savarankiški.



>> Taigi, toli gražu ne visi cirkuliuojantys pinigai yra iždo skola
>> bankui, tokie yra tik dalis pinigų, o kai kuriose valiutose tokių
>> pinigų yra nulis procentų.
>
> Gražu būtų pamatyti, kokie dar yra būdai naujus pinigus įvesti į rinką.
> Kokiu keliu CB išleistas piniginis vienetas pasiekia pirkėjo kišenę
> apeidamas biudžetą? Na, yra šalių, kur CB dalina neterminuotus kreditus
> komerciniams bankams ir pinigų kiekį reguliuoja didindamas ar mažindamas
> palūkanas. IMHO ne pats geriausias būdas. Kaip dar?


Taigi jau parašiau - pirkdami kitų šalių obligacijas, valiutą ir pan. 
Visa euro emisija iki šiol buvo vykdoma neperkant nė vienos eurozonos 
šalių obligacijos, ECB įstatai draudė jam tai daryti. Vokietija iki šiol 
aktyviai priešinasi, kad ECB masiškai pultų supirkinėti ECB šalių 
obligacijas, nes visiškai pagrįstai tame mato pavojų euro vertei. Litas 
išleidžiamas į rinką tik keičiant jį į eurą. Dar neseniai beveik visos 
valiutos buvo paleidžiamas į rinką arba keičiant jas į auksą, arba į 
dolerį. Juk apie visa tai jau rašiau.

Tu remiesi tik vadovėlyje perskaitytu FED pavyzdžiu, ir tai JAV 
obligacijomis grįsta tik dalis dolerių emisijos.



>> Jeigu JAV, Japonijos, D.Britanijos CB didele dalimi finansuoja savo
>> šalių vyriausybių skolas, tai ECB iki pastarojo meto iš viso negalėjo
>> pirkti eurozonos šalių obligacijų - pagal susitarimą eurozonos šalys
>> turėjo balansuoti biudžetus ir neauginti savo šalių skolos.
>
> Neturėjo balansuoti - turėjo deficito limitus kuriuos nuolat viršijo.
> Beje, jei žinai tai nupasakok euro emisijos reglamentą. Kažkaip
> neužtikau ES dokumentuose.
>
>> Pirma, valiutų valdybos modelis galioja ir kai kuriose kitose valstybėse.
>
> Na taip, dar Estijoje buvo, bet jie kažkaip eurą įsivedė:)


Na, ir mes siekiame jį įsivesti, kas iš to? Visos šalys, prieš 
įsivesdamos eurą, turi keletą metų pabūti ERM2 mechanizme, pagal kurį 
nacionalinė valiuta euro atžvilgiu negali svyruoti daugiau nei 15%. Kai 
turi pakankamai rezervų, valiutų valdybos modelis ir valiutos susiejimas 
fiksuotu kursu su euru yra bene paprasčiausias būdas tai užtikrinti.



>> Trečia, dar neseniai daugelio valiutų rezervas buvo taurieji metalai
>> (mūsų atveju analogas yra euras), tai irgi ribojo CB galimybes vykdyti
>> laisvą monetarinę politiką, o vyriausybės skolindavosi praktiškai tik
>> iš privačių finansuotojų ir kitų šalių.
>>
>> Ketvirta...
 >
> Gal reikia pamiršti aukso etaloną? Nemanai? Buvo - pražuvo, prie tos
> sistemos negrįšim, kad ir kaip verktų libertarai. Gražu būtų gyventi
> šiuolaikiniame pasaulyje, kaip visi. O dabar mes svaičiojame 18-to a.
> tiesomis ir dėl to savo litais mokame pensijas prancūzams ar tiems
> patiems graikams.
>


Kodėl manai, kad negrįšim? Sistema iširo tik prieš 40 metų, ir daugelis 
dabar sutinka, kad šalių lenktynės devalvuojant nacionalines valiutas ir 
siekiant trumpalaikio prekybos santykio pokyčio nieko gero pasaulio 
ekonomikos stabilumui neduoda. Bus naudojamas auksas, ar kiti 
mechanizmai, bet daugelis politikos lyderių ir žymių ekonomistų mano, 
kad sukurti kažkokią valiutų stabilumo sistemą būtų labai neblogai.

Kuriuo būdu mes dabar mokame pensijas prancūzams ir graikams? Kad tai 
netiesiogiai įvyko galima bus sakyti tada, kai graikai neišpirks iš ECB 
savo obligacijų - tuomet jie bus negrąžinamai nusavinę dalį ECB emituotų 
eurų, bet infliacijos mokestį proporcingai sumokės visi euro naudotojai. 
Pagrindinę rezervų dalį eurozonos šalių obligacijomis laiko ne tik 
Lietuva, bet ir daug kitų Europos šalių, pvz. Lenkijos zloto rezervas 
dėl euro infliacijos nukentės labai panašiu lygiu. Bet Graikijos 
įsipareigojimų nevykdymo atveju daug daugiau praras visos eurozonos 
šalys, nes jos per stabilumo fondą ir kitas paramas suteikė 
nepalyginamai daugiau paramos Graikijai nei jos obligacijų nupirko ECB.



>> Dėl rezervų laikymo formos - tai normalu, kad jos laikomos
>> obligacijomis, o ne sąskaitomis ar grynaisiais - taip bent iš dalies
>> apsisaugoma nuo infliacijos - iš gaunamų procentų ne tik finansuojama
>> LB veikla, bet ir pildomas rezervas, dalį to uždarbio kasmet savo
>> sprendimu seimas perduoda vyriausybei. Beje, jei pasidomėtum rezervo
>> struktūra, tai pamatytum, kad LB jokiomis Graikijos obligacijomis
>> nelošia, visas rezervas - aukšto patikimumo obligacijos ir kažkiek aukso.
>
> Visos obligacijos iki tam tikro laiko yra aukšto patikimumo - netgi
> Snoro:) Kalba eina ne apie formas, o apie patį principą - atspausdinus
> euru dengtą litą, ir tuo pat metu grąžinus eurą į apyvartą - vertė
> dvigubinasi. Gaunasi toks smulkus žulikavimas.


Kas tau dvigubinasi, ir kur čia koks žulikavimas? Išsikeitęs litą į eurą 
ir nusipirkęs kažkokią obligaciją ar akciją tu kažką dvigubini ir 
žulikauji? Paprasčiausiai investuoji - stengiesi kuo patikimiau savo 
turimus pinigus apsaugoti nuo infliacijos.

Dėl patikimumo - tai užsienio skolintojai, perkantys Lietuvos 
obligacijas, žymiai daugiau rizikuoja neatgauti savo pinigų nei LB, 
perkantis Vokietijos ar JAV obligacijas.



>> Dėl skolintų pinigų ištekėjimo, tai čia ne LB, o šalies ekonomikos ir
>> vyriausybės problema. Jei vyriausybė surinktų iš mokesčių tiek kiek
>> išleidžia, jai nereikėtų skolintis.
>
> :) Tai vėl klausimas: kaip reikėtų palaikyti pinigų vertę? Augant BVP
> apie 10% į metus, nesunku paskaičiuoti kiek pabrangtų litas per 18m.
> (nuo 1993). O dar pririšus jį prie $ ar € ? Eurų masė nuolat didėja,
> kainos Europoje kyla, o pririštų litų kiekis išlieka pastovus staigiai
> augant ekonomikai. Nesusiriša galai kažkaip...


Dėl ko augant BVP turėtų augti lito vertė? Nematau jokio ryšio. Netgi ir 
sparčiai augant mūsų BVP dėl didelio privataus skolinimo iš užsienio, 
investicijų ir gaunamos paramos, užsienio prekybos balansas visą laiką 
buvo smarkiai neigiamas. T.y. mūsų ekonomika veikė taip, kad prekių ir 
paslaugų iš užsienio pirko žymiai daugiau nei jam parduodavo, todėl dėl 
prekybos valiuta visą laiką tekėjo užsienio kryptimi.

Kaip tai litų kiekis išliko pastovus? Jo kiekio kitimo niekas neriboja, 
jis visiškai laisvai keičiasi. Uždirbi užsienyje eurą ir nori jį leisti 
Lietuvoje - keiti jį į litą, LB atsargos didėja, litų kiekis rinkoje 
didėja - vyksta automatinė lito emisija. Kai turi litų ir nori pirkti 
užsienio prekes ar paslaugas - keiti jį į eurą, LB atsargos ir kartu 
litų kiekis rinkoje mažėja.

Ir reikia suprasti, kad lito santykis fiksuotas euro atžvilgiu. Todėl 
daugiau ar mažiau keičiant eurų į litus ir atvirkščiai keičiasi ne lito 
kursas euro atžvilgiu, o jų kiekis rinkoje.