Dėl Marytės ir bobutės santykių, tai tuomet yra dvi kitos galimybės - 
atsiskaitymas barteriu, atsiskaitymas skolos rašteliais. Jų skolos 
rašteliai viena kitai ir būtų jų išleisti pinigai. Tik tie skolos 
rašteliai (Marytės ar bobutės pinigai) turėtų vieną trūkumą - jie, 
tikriausiai, būtų nekonvertuojami ir patikimi tiek, kiek Marytė pasitiki 
bobute ir atvirkščiai. Pinigų forma, kaip ir visais atvejais, visiškai 
nesvarbi. Tai gali būti ir popieriniai rašteliai su parašu, ir excelio 
lentelė ar netgi skolos sumos laikymas atmintyje. Bet pastarasis būdas 
mažiau patikimas, nes bobutė ir netgi Marytė gali užmiršti kiek ir netgi 
kad viena kitai skolinga. Jei užmiršimas neabipusis - kyla konfliktinė 
situacija.

Jei bandytum įsivęsti labiau konvertuojamą vietinę valiutą, anksčiau ar 
vėliau iškiltų ta pati problema, kai bobutė arba Marytė jos neturi. 
Visada atsiskaityti jos abi gali tik esant reikalui išleisdamos savo 
(aukščiau aprašytus) pinigus. Be to su visokiomis alternatyviomis 
valiutomis (kaip iš esmės ir su barteriu) aršiai kovoja valdžia, nes jai 
tai apsunkina finansinių srautų kontrolę ir apmokestinimą.




2011.12.14 10:44, Ainis rašė:
>> "RaR"<RaR@lt.lt>  wrote in message news:jc9mqt$h7t$1@trimpas.omnitel.net...
>> Jei bankai ir fondai yra, vadinasi jų paslaugų kažkam reikia? Geriau
>> būtų, jei prireikus paskolos NT ar verslui, bandytum reikiamą sumą
>> susirankioti iš Jono, Petro ir pan.?
>
> - ne Jono, bet laisvė vietinei valiutai manau turėtų būti ir ji turėtų savo niša..
>
> p.s.
> yra daugybė darbų, niekaip nesusijusių su užsieniu (valiutos konvertavimu),
> sakykim Marytė bobutei pamelžė karvę, už tai ta bobutė Marytei galėtų mokėti savo valiuta (padengta bobutės sviestu)
> dabar gi bobutė negali užmokėti (Marytė bedarbė, Bobutei krizė), nes savo sviesto negali parduoti užsienyje arba bent jau mieste, kuris tai pirktų konvertuojama (pasauline) valiuta.. Miestas irgi badauja..
>
> :))