Nu ku padarysi, aš dar iš rusakalbių kartos ;) Man dar defoltu ein Ru, ne En išsireiškimai (pa defoltu :)). Kas link islamo - nei tai veikia, nei tai rodiklis (islamo pasaulio ekonomika - o tokia yra ?). Įstatymuose galima ko nori prirašyt, o realybėj nieks neskolins be procentų. O apeit labai nesunku, kad ir pvz. forminant ne paskolą, o bendrą biznį (nu o tadu jau aišku pelnas dalijas, o ir bankroto atveju gi nesunku smulkiom raidytėm aprašyt, kad A(artojėlis) atsako, o B(bankelis) - nea). Nepatinka - nevalgyk, kaip visad. Gi ne bankui reik pinigus paskolint, o artojėliui reik papildomų lėšų. Bankelis gali ir kitaip pinigėlius panaudot, jei visuomenė/valdžia neleis skolint, gali kad ir pvz. artelę "man dirba daug artojėlių" įkurt, babkės gi jau yra, gali ir išexportint babkes ir priduot normalaus pasaulio bankuosna ar dar bilekur. O dabartinė teisinė praktika Lietuvoje mane išvis nedomina ;) Man indomu tik minties eiga ir minčių visuma visuomenėj. Beveik insitikinęs, kad ta praktika idiotiška, ba mūsų visuomenėj deja dominuoja idiotiškos nuostatos. "Remigijus" <em@i.las> wrote in message news:j7q00m$opc$1@trimpas.omnitel.net... > Ne briedis (kur ten, kas tas sobačij?), o pvz. islamo ar kinu > bankininkysteje skolinimo procentų (palūkanų) nėra. Ir tai reglamentuota > įstatymais. > > Anie modeliai tiesiog nepalyginamai geresni už žydiškąjį. > > Čia apie briedį. > > O rašiau apie dabartinę teisinę praktiką Lietuvoje, jei minties nepagavai. > > Remigijus > > On 2011.10.20 17:51, Alvidon wrote: >> Kažikoks bried sobačij, mano, kaip neteisininko, požiūriu. >> Jei skolini ne už procentus - tai ne ūkiniai santykiai ir įstatymai >> to išvis neturėtų reglamentuoti, čia tas pats, kaip reglamentuoti >> lytinius santykius. Išvis nevadinčiau skolinimo ne už procentus >> skolinimu, tam reiktų kokio kitokio termino - pvz. asmeninių >> simpatijų išplėtims į finansinę sferą. ;) >> >> "Remigijus"<em@i.las> wrote in message news:j7nc2d$svh$1@trimpas.omnitel.net... >>> Šiaip jau, kaip teisininkas, čia turėtum išskirti naudos gavėjus... >>> >>> Jei skolini už ačiū - taip, visą riziką turi prisiimti besisklinantysis. >>> >>> Bet jei skolini už procentus (pelno dalį), privalai dalintis ir riziką. >>> >>> Remigijus >>> >>> On 2011.10.19 20:40, Bronco wrote: >>>> On 2011-10-18 12:58, Veikejas wrote: >>>>> Prieshingu atveju skolinantysis jokios rizikos nenesha. >>>> >>>> O ką, tavo manymu, skolinantysis turi nešti tokią pat riziką kaip asmuo >>>> paėmęs paskolą? KODĖL? :) Logika dar veikia ar jau ilsisi? Pats jei >>>> skolintum kam nors pinigus, ar dar geriau, skolintum pasiskolintus >>>> pinigus, tai kuo pirmiausia pasirūpintum? Savaime suprantama, savo >>>> rizikos minimizavimu proporcingai gaunamam pelnui nuo >>>> paskolintų/perskolintų pinigų! O kliento rizika yra jo paties asmeninis >>>> reikalas. Bankas nesikėsins į kliento gautą pelną protingai panaudojus >>>> paskolą, ir nesidalins kliento patirtais nuostoliais jam neteisingai tą >>>> paskolą kažkur neracionaliai "sukišus". Jei klientas avinas, tai jam >>>> avino likimas. Dar negirdėjau, jog bankai paskolas dalintų per prievartą. >>>> >>>> Pilna laikraščiuose straipsnių, kuriuose avinai išdidžiai aprašo savo >>>> paskolų jamimo istorijas, kai perkamas po to vieno kambario narvelis >>>> sename karaboke už 200 000 LTL su paskola 37-iems metams ir pan.. Tai ką >>>> tu tokiems padarysi? Jei jie nori, tegul perka, jų asmeninis reikalas >>>> arba gyvenimo tragedija. Vis gi, už lango laisvė, demokratija, t.y. visi >>>> turi teisę laisvai daryti tiek protingus, tiek ir kvailus ekonominius >>>> sprendimus. >>>> >>> >